[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šiuolaikiniuose scenos menuose pastebimas augantis susidomėjimas auditorijų įsitraukimo mechanizmais, siekiama juos permąstyti ir tirti. Vienas iš tyrimo būdų yra per pastaruosius keletą dešimtmečių vis didesnį pripažinimą įgaunanti meninių tyrimų sritis, kurioje kūrybinė praktika pasitelkiama kaip įrankis tyrimui vykdyti. Šiame straipsnyje į meninius tyrimus žvelgiama iš scenos menų perspektyvos, kur jie siejami su performatyvumo estetikos, sureikšminančios ne reprezentaciją, o gyvą dialogą tarp atlikėjo ir žiūrovo, atsiradimu. Pateikiant praktinius pavyzdžius, mėginama atsakyti į klausimą – kaip meniniai tyrimai gali padėti atsakyti į auditorijų įsitraukimo klausimus?
{"title":"Kaip meniniai tyrimai gali padėti atsakyti į auditorijų įsitraukimo klausimus?","authors":"Ramunė Balevičiūtė, Milda Sokolovaitė","doi":"10.15388/IM.2018.84.14","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2018.84.14","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Šiuolaikiniuose scenos menuose pastebimas augantis susidomėjimas auditorijų įsitraukimo mechanizmais, siekiama juos permąstyti ir tirti. Vienas iš tyrimo būdų yra per pastaruosius keletą dešimtmečių vis didesnį pripažinimą įgaunanti meninių tyrimų sritis, kurioje kūrybinė praktika pasitelkiama kaip įrankis tyrimui vykdyti. Šiame straipsnyje į meninius tyrimus žvelgiama iš scenos menų perspektyvos, kur jie siejami su performatyvumo estetikos, sureikšminančios ne reprezentaciją, o gyvą dialogą tarp atlikėjo ir žiūrovo, atsiradimu. Pateikiant praktinius pavyzdžius, mėginama atsakyti į klausimą – kaip meniniai tyrimai gali padėti atsakyti į auditorijų įsitraukimo klausimus?","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47174461","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šis straipsnis nagrinėja dvejopą problemą, su kuria susiduria naujųjų technologijų tyrėjai – kaip apibrėžti naująsias technologijas ir kokiu principu konkrečias technologijas priskirti būtent naujųjų technologijų kategorijai. Lietuviškame moksliniame diskurse ši tema aktuali todėl, kad iki šiol naujųjų technologijų apibrėžimui ir konkretizavimui skirta mažai dėmesio, nors tokia refleksija galėtų skatinti kokybiškai tikslesnį indėlį į socialinius technologijų tyrimus bei inovacijų, mokslo, švietimo politikos formavimą. Siekiant atskleisti empirinę šios problemos raišką, buvo atliktas dviejų dalių žvalgomasis tyrimas. Ekspertinių dokumentų analizė parodė, kaip juose kito naujųjų technologijų kiekybiniai apibrėžimai ir rodikliai XX a. 9–10 dešimtmečiais ir XXI a. pirmaisiais dešimtmečiais. Remiantis intensyviausiai į tyrimus ir plėtrą investuojančių įmonių korporatyvinių interneto svetainių turinio analize sudarytas sąrašas, nurodantis 2017 m. plėtotas naująsias technologijas šiose pagrindinėse srityse: farmacija ir biotechnologijos; programinės įrangos inžinerija; interneto technologijos; socialiniai tyrimai; elektronika; telekomunikacijos; transporto technologijos.
{"title":"Kas yra naujosios technologijos? Apibrėžimo ir technologinio turinio problematika ekspertiniuose dokumentuose ir korporatyvinėje komunikacijoje","authors":"Maryja Šupa","doi":"10.15388/IM.2018.83.7","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2018.83.7","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šis straipsnis nagrinėja dvejopą problemą, su kuria susiduria naujųjų technologijų tyrėjai – kaip apibrėžti naująsias technologijas ir kokiu principu konkrečias technologijas priskirti būtent naujųjų technologijų kategorijai. Lietuviškame moksliniame diskurse ši tema aktuali todėl, kad iki šiol naujųjų technologijų apibrėžimui ir konkretizavimui skirta mažai dėmesio, nors tokia refleksija galėtų skatinti kokybiškai tikslesnį indėlį į socialinius technologijų tyrimus bei inovacijų, mokslo, švietimo politikos formavimą. Siekiant atskleisti empirinę šios problemos raišką, buvo atliktas dviejų dalių žvalgomasis tyrimas. Ekspertinių dokumentų analizė parodė, kaip juose kito naujųjų technologijų kiekybiniai apibrėžimai ir rodikliai XX a. 9–10 dešimtmečiais ir XXI a. pirmaisiais dešimtmečiais. Remiantis intensyviausiai į tyrimus ir plėtrą investuojančių įmonių korporatyvinių interneto svetainių turinio analize sudarytas sąrašas, nurodantis 2017 m. plėtotas naująsias technologijas šiose pagrindinėse srityse: farmacija ir biotechnologijos; programinės įrangos inžinerija; interneto technologijos; socialiniai tyrimai; elektronika; telekomunikacijos; transporto technologijos.","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43359251","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
[full article and abstract in English] The pluralism of online media outlets, as well as the objective of these outlets to be the first to inform on events, may possibly lead these outlets to disrespect professional ethics. This paper will discuss the theoretical and ethical aspects of online media, its regulatory framework and particular cases when the respect of ethical standards when reporting on issues of privacy was potentially violated. This paper uses the purposive sampling method and comparative methods. The paper will examine a case study (where the intimate images of a politician were published), and whether ethical standards were respected in that particular case.The article reveals that in the context of information provision for a company, strategic and operational controlling are to be considered the most significant ones. Strategic controlling provides information on how to do the right activity, whereas operational controlling – on how an activity can be done right. The goals of a company can be achieved only through both of them. Tactical controlling is what connects strategic controlling to operational controlling; its paradigm can be expressed through two questions: 1) how to do the right activity right? 2) what should be done when a wrong activity is being done or the activity is being done wrongly? Information provision for the answers to these questions would ensure a direct relation and feedback of strategic and operational controlling. After analyzing the typologization of controlling based on its origin, it was identified that the two main schools of controlling practice exist that led to the development of two different models of controlling: the Anglo-Saxon (American) and European (German). An exemplary controlling model adapted for Lithuanian companies was prepared after comparing the American and German controlling models and evaluating them on the basis of the scope of tasks, dominant orientation, the role of the controller, and the information base. On the basis of this adapted model, an individual information provision controlling system can be created for any Lithuanian company. This article analyzes other types of controlling as well, evaluation of which is important when creating an efficient system for controlling information provision in a particular company.
{"title":"Online Media Ethics and the Privacy of Politicians in Kosovo","authors":"Muhamet Jahiri, D. Gërguri","doi":"10.15388/IM.2018.83.6","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2018.83.6","url":null,"abstract":"[full article and abstract in English] \u0000The pluralism of online media outlets, as well as the objective of these outlets to be the first to inform on events, may possibly lead these outlets to disrespect professional ethics. This paper will discuss the theoretical and ethical aspects of online media, its regulatory framework and particular cases when the respect of ethical standards when reporting on issues of privacy was potentially violated. This paper uses the purposive sampling method and comparative methods. The paper will examine a case study (where the intimate images of a politician were published), and whether ethical standards were respected in that particular case.The article reveals that in the context of information provision for a company, strategic and operational controlling are to be considered the most significant ones. Strategic controlling provides information on how to do the right activity, whereas operational controlling – on how an activity can be done right. The goals of a company can be achieved only through both of them. Tactical controlling is what connects strategic controlling to operational controlling; its paradigm can be expressed through two questions: 1) how to do the right activity right? 2) what should be done when a wrong activity is being done or the activity is being done wrongly? Information provision for the answers to these questions would ensure a direct relation and feedback of strategic and operational controlling. After analyzing the typologization of controlling based on its origin, it was identified that the two main schools of controlling practice exist that led to the development of two different models of controlling: the Anglo-Saxon (American) and European (German). An exemplary controlling model adapted for Lithuanian companies was prepared after comparing the American and German controlling models and evaluating them on the basis of the scope of tasks, dominant orientation, the role of the controller, and the information base. On the basis of this adapted model, an individual information provision controlling system can be created for any Lithuanian company. This article analyzes other types of controlling as well, evaluation of which is important when creating an efficient system for controlling information provision in a particular company.","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"66930183","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Viena iš aktualiausių pasaulio politinėje arenoje aptarinėjamų temų yra ekonominis regionų ir valstybių vystymasis bei konkurencingumas. Analizuojant valstybių ekonominio išsivystymo tyrimus pasauliniu ir Europos mastu, išryškėja, kad pagrindiniai kriterijai šalies konkurencingumui įvertinti yra inovacijos ir jų kūrimą skatinantys veiksniai. Visuotinai pripažįstama, jog organizacinės žinios ir efektyvus jų valdymas yra kertinis veiksnys, lemiantis visų tipų organizacijų inovatyvumą. Per pastaruosius 20 metų viešasis sektorius išgyveno ženklius pokyčius. Pereita nuo tradicinio biurokratinio požiūrio prie labiau vadybinio. Šio sektoriaus organizacijų veikla yra išskirtinai grįsta žiniomis, todėl žinių vadybos metodų taikymas yra priemonė, kuri padeda organizacijoms skatinti inovacijas, didinti veiklos efektyvumą. Straipsnyje, remiantis moksline literatūra, analizuojama žinių vadybos reikšmė viešojo sektoriaus inovatyvumui.
{"title":"Žinių vadybos reikšmė viešojo sektoriaus inovatyvumui","authors":"Viktoras Vaitkevičius","doi":"10.15388/IM.2018.83.3","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2018.83.3","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Viena iš aktualiausių pasaulio politinėje arenoje aptarinėjamų temų yra ekonominis regionų ir valstybių vystymasis bei konkurencingumas. Analizuojant valstybių ekonominio išsivystymo tyrimus pasauliniu ir Europos mastu, išryškėja, kad pagrindiniai kriterijai šalies konkurencingumui įvertinti yra inovacijos ir jų kūrimą skatinantys veiksniai. Visuotinai pripažįstama, jog organizacinės žinios ir efektyvus jų valdymas yra kertinis veiksnys, lemiantis visų tipų organizacijų inovatyvumą. Per pastaruosius 20 metų viešasis sektorius išgyveno ženklius pokyčius. Pereita nuo tradicinio biurokratinio požiūrio prie labiau vadybinio. Šio sektoriaus organizacijų veikla yra išskirtinai grįsta žiniomis, todėl žinių vadybos metodų taikymas yra priemonė, kuri padeda organizacijoms skatinti inovacijas, didinti veiklos efektyvumą. Straipsnyje, remiantis moksline literatūra, analizuojama žinių vadybos reikšmė viešojo sektoriaus inovatyvumui.","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41473997","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Įmonių, veikiančių globaliame, nuolat tobulėjančiame informacijos ir komunikacijos technologijų spartaus augimo, komunikacijos formų transformacijos, intelektiniu kapitalu ir žiniomis pagrįsto konkurencingumo laikmetyje, pardavimų metodų pa(si)rinkimas yra veiklos rezultatus, tarp jų – įmonių efektyvumą, bendradarbiavimą, rinkos dalies poziciją ir kitus rodiklius, lemianti pardavimo proceso dalis. Prieš priimant sprendimą dėl pardavimų metodo, kuriuo remiantis bus pasiekiamas galutinis vartotojas, pasirinkimo, prieš priimant sprendimą keisti pardavimų metodą ar po jo pakeitimo, įmonėms būtina atlikti detalų pardavimų metodo poveikio veiklos rezultatams vertinimą. Straipsnyje atskleidžiamas holistinis požiūris į sprendimų priėmimo dėl pardavimų metodų pa(si)rinkimo ar pakeitimo, pardavimų metodų ir daugiapjūvių rezultatų sąryšio vertinimą siekiant rinkos ir veiklos efektyvumo, rinkos ir vartotojų pasiekiamumo bei sėkmingos įmonės veiklos rinkoje. Atlikus sisteminę, lyginamąją mokslinės literatūros analizę, parengtas pardavimų galutiniam vartotojui metodų ir rezultatų sąryšio vertinimo teorinis modelis, skirtas įmonių pardavimų metodo (-ų) pasirinkimo sprendimams racionalizuoti.
{"title":"Tradicinių, elektroninių ir daugiakanalių pardavimų metodų ir rezultatų sąryšio vertinimo teoriniai aspektai","authors":"Gytė Piatkovskytė, Aurelija Ulbinaitė","doi":"10.15388/IM.2018.83.8","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2018.83.8","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Įmonių, veikiančių globaliame, nuolat tobulėjančiame informacijos ir komunikacijos technologijų spartaus augimo, komunikacijos formų transformacijos, intelektiniu kapitalu ir žiniomis pagrįsto konkurencingumo laikmetyje, pardavimų metodų pa(si)rinkimas yra veiklos rezultatus, tarp jų – įmonių efektyvumą, bendradarbiavimą, rinkos dalies poziciją ir kitus rodiklius, lemianti pardavimo proceso dalis. Prieš priimant sprendimą dėl pardavimų metodo, kuriuo remiantis bus pasiekiamas galutinis vartotojas, pasirinkimo, prieš priimant sprendimą keisti pardavimų metodą ar po jo pakeitimo, įmonėms būtina atlikti detalų pardavimų metodo poveikio veiklos rezultatams vertinimą. Straipsnyje atskleidžiamas holistinis požiūris į sprendimų priėmimo dėl pardavimų metodų pa(si)rinkimo ar pakeitimo, pardavimų metodų ir daugiapjūvių rezultatų sąryšio vertinimą siekiant rinkos ir veiklos efektyvumo, rinkos ir vartotojų pasiekiamumo bei sėkmingos įmonės veiklos rinkoje. Atlikus sisteminę, lyginamąją mokslinės literatūros analizę, parengtas pardavimų galutiniam vartotojui metodų ir rezultatų sąryšio vertinimo teorinis modelis, skirtas įmonių pardavimų metodo (-ų) pasirinkimo sprendimams racionalizuoti.","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"49240234","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] The 21st century is often called the age of information, and the society of this age is often dubbed the society of information and news. Meanwhile, a rapid and efficient transmission of news and the prioritization of this process have become relevant at least already back in the 90s. Information volumes consumed by the society have been growing by the day. Progress in technologies and communication have eliminated time and space barriers. The aim of this article is to answer how and when linear television is going to move online and especially to mobile networks. This aim is broken down into the objective of analyzing issues pertaining to the definition of television, the overview of the impact of media convergence on television, the analysis of the issues related to the definition of television and internet television, and the analysis of prospects for linear versus internet television. The article may be relevant for media experts and analysts, media regulators, users, and the creators of internet television content.
{"title":"Television Goes Mobile: the Transformation of the Audio-Visual Media Market","authors":"Mantas Martišius","doi":"10.15388/IM.2018.84.13","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2018.84.13","url":null,"abstract":"[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] \u0000The 21st century is often called the age of information, and the society of this age is often dubbed the society of information and news. Meanwhile, a rapid and efficient transmission of news and the prioritization of this process have become relevant at least already back in the 90s. Information volumes consumed by the society have been growing by the day. Progress in technologies and communication have eliminated time and space barriers. The aim of this article is to answer how and when linear television is going to move online and especially to mobile networks. This aim is broken down into the objective of analyzing issues pertaining to the definition of television, the overview of the impact of media convergence on television, the analysis of the issues related to the definition of television and internet television, and the analysis of prospects for linear versus internet television. The article may be relevant for media experts and analysts, media regulators, users, and the creators of internet television content.","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45015075","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Akademinės bibliotekos siekia plėsti informacijos išteklių prieinamumą, gerinti vartotojų aptarnavimą, tobulinti teikiamas paslaugas bei geriau organizuoti bibliotekos veiklą. Tobulinant veiklos organizavimą tikslinga ištirti bibliotekos teikiamas paslaugas ir bibliotekos vartotojų pasitenkinimą bibliotekos teikiamomis paslaugomis bei atsižvelgiant į tyrimo rezultatus priimti veiklos organizavimo tobulinimo sprendimus. Straipsnio tikslas – įvertinti Kauno technologijos universiteto bibliotekos teikiamas paslaugas ir vartotojų pasitenkinimą bibliotekos teikiamomis paslaugomis bei identifikuoti sprendimus bibliotekos veiklos organizavimui tobulinti. Straipsnyje taikyti mokslinės literatūros ir dokumentų analizės metodai bei anketinė apklausa. Empiriniam tyrimui pasirinkta netikimybinė patogi imtis, apklausti 264 respondentai. Vartotojų pasitenkinimo tyrime buvo siekiama įvertinti pagrindines bibliotekos paslaugas ir veiklą: tradicinius ir elektroninius išteklius, bibliotekoje taikomų delspinigių kainodarą, kompiuterių skaičių, jų techninę būklę bei kompiuterinių programų atitiktį poreikiams; spausdinimo / kopijavimo / skenavimo paslaugų kokybę; organizuojamus mokymus ir renginius; fizines erdves ir darbo sąlygas, personalo kompetenciją ir darbą; bibliotekos vykdomas integruotąsias rinkodaros komunikacijos priemones. Bibliotekos veiklos organizavimo sprendimai buvo grindžiami šiais elementais: paslaugos produktas, kaina, teikimo vieta, fizinis akivaizdumas, teikimo procesas, personalas, paslaugų kokybė ir efektyvumas, integruotosios rinkodaros komunikacijos. Tyrimo metu nustatyti rekomenduojami sprendimai: didinti grupių darbo kambarių skaičių; atnaujinti kompiuterių techninę būklę; supaprastinti spausdinimo / kopijavimo / skenavimo procesą; tobulinti ir plėsti bibliotekos paslaugų komunikavimo kanalus.
{"title":"Kauno technologijos universiteto bibliotekos vartotojų pasitenkinimo bibliotekos paslaugomis tyrimas","authors":"Gintarė Tautkevičienė, Gerda Adomaitytė","doi":"10.15388/IM.2018.83.5","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2018.83.5","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Akademinės bibliotekos siekia plėsti informacijos išteklių prieinamumą, gerinti vartotojų aptarnavimą, tobulinti teikiamas paslaugas bei geriau organizuoti bibliotekos veiklą. Tobulinant veiklos organizavimą tikslinga ištirti bibliotekos teikiamas paslaugas ir bibliotekos vartotojų pasitenkinimą bibliotekos teikiamomis paslaugomis bei atsižvelgiant į tyrimo rezultatus priimti veiklos organizavimo tobulinimo sprendimus. Straipsnio tikslas – įvertinti Kauno technologijos universiteto bibliotekos teikiamas paslaugas ir vartotojų pasitenkinimą bibliotekos teikiamomis paslaugomis bei identifikuoti sprendimus bibliotekos veiklos organizavimui tobulinti. Straipsnyje taikyti mokslinės literatūros ir dokumentų analizės metodai bei anketinė apklausa. Empiriniam tyrimui pasirinkta netikimybinė patogi imtis, apklausti 264 respondentai. Vartotojų pasitenkinimo tyrime buvo siekiama įvertinti pagrindines bibliotekos paslaugas ir veiklą: tradicinius ir elektroninius išteklius, bibliotekoje taikomų delspinigių kainodarą, kompiuterių skaičių, jų techninę būklę bei kompiuterinių programų atitiktį poreikiams; spausdinimo / kopijavimo / skenavimo paslaugų kokybę; organizuojamus mokymus ir renginius; fizines erdves ir darbo sąlygas, personalo kompetenciją ir darbą; bibliotekos vykdomas integruotąsias rinkodaros komunikacijos priemones. Bibliotekos veiklos organizavimo sprendimai buvo grindžiami šiais elementais: paslaugos produktas, kaina, teikimo vieta, fizinis akivaizdumas, teikimo procesas, personalas, paslaugų kokybė ir efektyvumas, integruotosios rinkodaros komunikacijos. Tyrimo metu nustatyti rekomenduojami sprendimai: didinti grupių darbo kambarių skaičių; atnaujinti kompiuterių techninę būklę; supaprastinti spausdinimo / kopijavimo / skenavimo procesą; tobulinti ir plėsti bibliotekos paslaugų komunikavimo kanalus.","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45328347","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Teoretikų teigimu, šiuolaikinė visuomenė gyvena įžymybių kultūroje, kuri glaudžiai susijusi su medijų kultūra. Straipsnyje diskutuojama, kaip kinta auditorijos studijų dienotvarkė, kada įsigali įžymybių kultūra, o didžioji medijų turinio dalis yra susijusi su įžymybėmis. Socialinių tinklų įsigalėjimo eroje įžymybės taiko įvairius sekėjų pritraukimo ir angažavimo metodus, o įžymybės sekėjų skaičius bei pasiekiama auditorija gali būti didesnė nei žiniasklaidos priemonės. Tačiau šiuolaikiniai įžymybių sekėjai, sekdami ne vieną įžymybę, gali ir nebūti jos fanais. Įžymybės ir jos sekėjų sąveika dažnai yra sudėtingesnė nei tiesiog įžymybės ir jos fanų bendravimas. Šiuolaikinė daugialypė medijų terpė performuoja auditorijos aktyvumą, kuris medijų kraštovaizdžio kaitos periodu taip pat įgyja naujų ir reikšmingų formų. Straipsnyje teoriniu ir praktiniu aspektais analizuojama įžymybių raiškos ir jų sekėjų auditorijos aktyvumo sąsajos, siekiant nustatyti auditorijos įsitraukimą į komunikaciją didinančius veiksnius.
{"title":"Įžymybių raiškos ir jų sekėjų auditorijos aktyvumo sąryšis socialiniuose tinkluose","authors":"Daiva Siudikienė","doi":"10.15388/IM.2018.83.12","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2018.83.12","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Teoretikų teigimu, šiuolaikinė visuomenė gyvena įžymybių kultūroje, kuri glaudžiai susijusi su medijų kultūra. Straipsnyje diskutuojama, kaip kinta auditorijos studijų dienotvarkė, kada įsigali įžymybių kultūra, o didžioji medijų turinio dalis yra susijusi su įžymybėmis. Socialinių tinklų įsigalėjimo eroje įžymybės taiko įvairius sekėjų pritraukimo ir angažavimo metodus, o įžymybės sekėjų skaičius bei pasiekiama auditorija gali būti didesnė nei žiniasklaidos priemonės. Tačiau šiuolaikiniai įžymybių sekėjai, sekdami ne vieną įžymybę, gali ir nebūti jos fanais. Įžymybės ir jos sekėjų sąveika dažnai yra sudėtingesnė nei tiesiog įžymybės ir jos fanų bendravimas. Šiuolaikinė daugialypė medijų terpė performuoja auditorijos aktyvumą, kuris medijų kraštovaizdžio kaitos periodu taip pat įgyja naujų ir reikšmingų formų. Straipsnyje teoriniu ir praktiniu aspektais analizuojama įžymybių raiškos ir jų sekėjų auditorijos aktyvumo sąsajos, siekiant nustatyti auditorijos įsitraukimą į komunikaciją didinančius veiksnius.","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46611503","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-09-04DOI: 10.15388/IM.2018.0.11937
Andrius Šuminas, Arūnas Gudinavičius, Arnas Aleksandravičius
[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Prasidėjus sparčiai informacinių technologijų ir interneto plėtrai greitai buvo pastebėti atsirandantys skirtumai tarp įvairių technologijomis besinaudojančių ir nesinaudojančių visuomenės grupių ar atskirų individų. Šiems skirtumams apibrėžti buvo pradėtas vartoti skaitmeninės atskirties terminas. Iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skiriama fizinei naujausių informacinių technologijų ir interneto prieigai, o šiandien vis plačiau kalbama apie efektyvų technologijų išnaudojimą, kurį dažnai nulemia turimi įgūdžiai, suvokiama nauda ir tinkama motyvacija. Šiame straipsnyje remiantis įvairiais statistiniais rodikliais yra analizuojamos skirtingų lygmenų skaitmeninės atskirties apraiškos Lietuvoje. Siekiama išsiaiškinti, kurios visuomenės grupės jaučia didžiausią socialinę ir skaitmeninę atskirtį mūsų šalyje, taip pat nustatyti kiekvieno skaitmeninės atskirties lygmens požymius ir pokyčius.
{"title":"Skaitmeninės atskirties požymiai ir lygmenys: Lietuvos atvejo analizė","authors":"Andrius Šuminas, Arūnas Gudinavičius, Arnas Aleksandravičius","doi":"10.15388/IM.2018.0.11937","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2018.0.11937","url":null,"abstract":"[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] \u0000Prasidėjus sparčiai informacinių technologijų ir interneto plėtrai greitai buvo pastebėti atsirandantys skirtumai tarp įvairių technologijomis besinaudojančių ir nesinaudojančių visuomenės grupių ar atskirų individų. Šiems skirtumams apibrėžti buvo pradėtas vartoti skaitmeninės atskirties terminas. Iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skiriama fizinei naujausių informacinių technologijų ir interneto prieigai, o šiandien vis plačiau kalbama apie efektyvų technologijų išnaudojimą, kurį dažnai nulemia turimi įgūdžiai, suvokiama nauda ir tinkama motyvacija. Šiame straipsnyje remiantis įvairiais statistiniais rodikliais yra analizuojamos skirtingų lygmenų skaitmeninės atskirties apraiškos Lietuvoje. Siekiama išsiaiškinti, kurios visuomenės grupės jaučia didžiausią socialinę ir skaitmeninę atskirtį mūsų šalyje, taip pat nustatyti kiekvieno skaitmeninės atskirties lygmens požymius ir pokyčius.","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-09-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46552192","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-09-04DOI: 10.15388/IM.2018.0.11942
Jurgita Macienė
[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Mokslinis stilius turi gana aiškiai apibrėžtus reikalavimus, kylančius dėl stiliaus ypatybių. Aukštųjų mokyklų studentai moksliniu stiliumi rašo kursinius ir baigiamuosius darbus. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti surinktus studentų darbų mokslinio stiliaus trūkumų pavyzdžius, parodyti, kodėl sakiniai yra ydingi, pasiūlyti taisymo variantų. Skaitant kursinius ir baigiamuosius darbus, pastebima, kad studentai nesilaiko pagrindinių mokslinio stiliaus reikalavimų: aiškumo, tikslumo, glaustumo ir logiškumo. Jie vartoja dviprasmybes keliančią leksiką; sudarydami sintaksines konstrukcijas, painioja priežasties ir pasekmės ryšius; tuščiažodžiauja; sakinį pradeda viena mintimi, o baigia kita ir pan. Darbuose randama paliktų kalbos ir spausdinimo klaidų.
{"title":"Studentų darbų mokslinio stiliaus trūkumai","authors":"Jurgita Macienė","doi":"10.15388/IM.2018.0.11942","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2018.0.11942","url":null,"abstract":"[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Mokslinis stilius turi gana aiškiai apibrėžtus reikalavimus, kylančius dėl stiliaus ypatybių. Aukštųjų mokyklų studentai moksliniu stiliumi rašo kursinius ir baigiamuosius darbus. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti surinktus studentų darbų mokslinio stiliaus trūkumų pavyzdžius, parodyti, kodėl sakiniai yra ydingi, pasiūlyti taisymo variantų. Skaitant kursinius ir baigiamuosius darbus, pastebima, kad studentai nesilaiko pagrindinių mokslinio stiliaus reikalavimų: aiškumo, tikslumo, glaustumo ir logiškumo. Jie vartoja dviprasmybes keliančią leksiką; sudarydami sintaksines konstrukcijas, painioja priežasties ir pasekmės ryšius; tuščiažodžiauja; sakinį pradeda viena mintimi, o baigia kita ir pan. Darbuose randama paliktų kalbos ir spausdinimo klaidų.","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-09-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46448843","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：