Pub Date : 2018-09-04DOI: 10.15388/IM.2018.0.11944
Giedrė Plepytė - Davidavičienė, B. Grėbliauskienė
[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Straipsnio tikslas – nustatyti, kaip žiniasklaida atstovauja viešajam interesui kalbėdama apie emigraciją ir emigracijos problemas Lietuvoje, bei atskleisti emigracijos klausimo nušvietimo aspektus, nulemtus žiniasklaidos viešojo ir privataus interesų derinimo. Viešojo ir privataus intereso siekimas skatina skirtingą požiūrį į auditoriją, kas savo ruožtu lemia visuomenei aktualių socialinių problemų nušvietimo ypatumus. Atliepiant viešąjį interesą pateikiama įvairiapusiška informacija, skirtingos nuomonės, neapsiribojama situacijos nupasakojimu, stengiamasi ją analizuoti ir visuomenę supažindinti su problemos priežastimis, galimais sprendimo būdais. Privataus intereso tenkinimas lemia pateikiamos analizės seklumą, negatyvaus aspekto dominavimą, emocionalumą, straipsnių teksto ir antraščių nederėjimą.
{"title":"Privataus ir viešojo interesų raiška nušviečiant emigracijos klausimą Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje","authors":"Giedrė Plepytė - Davidavičienė, B. Grėbliauskienė","doi":"10.15388/IM.2018.0.11944","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2018.0.11944","url":null,"abstract":"[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] \u0000Straipsnio tikslas – nustatyti, kaip žiniasklaida atstovauja viešajam interesui kalbėdama apie emigraciją ir emigracijos problemas Lietuvoje, bei atskleisti emigracijos klausimo nušvietimo aspektus, nulemtus žiniasklaidos viešojo ir privataus interesų derinimo. Viešojo ir privataus intereso siekimas skatina skirtingą požiūrį į auditoriją, kas savo ruožtu lemia visuomenei aktualių socialinių problemų nušvietimo ypatumus. Atliepiant viešąjį interesą pateikiama įvairiapusiška informacija, skirtingos nuomonės, neapsiribojama situacijos nupasakojimu, stengiamasi ją analizuoti ir visuomenę supažindinti su problemos priežastimis, galimais sprendimo būdais. Privataus intereso tenkinimas lemia pateikiamos analizės seklumą, negatyvaus aspekto dominavimą, emocionalumą, straipsnių teksto ir antraščių nederėjimą.","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-09-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41776837","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-09-04DOI: 10.15388/IM.2018.0.11940
Virginija Šidlauskienė, Rasa Pocevičienė
[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Nors moterys ne tik turi reikiamą išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, bet nori ir gali eiti pareigas priimant aukščiausio lygio sprendimus, vis dėlto moterų ir vyrų asimetrija Lietuvos biržinių (angl. listing) bendrovių1 valdybose apibūdina šiame straipsnyje keliamą problemą. Straipsnyje, plėtojant ir naujai pritaikant teorinį sėkmingos karjeros moters modelį, empiriškai gilinamasi į biržinių bendrovių valdybos narių (direktorių) socializacijos ypatumus vaikystėje. Pusiau struktūruoto interviu metodu apklausta 12 (beveik 50 proc.) Lietuvos biržinių įmonių valdybų narių (direktorių). Tyrimas rodo, kad egalitarinė šeimos aplinka, neseksistinės socializacijos praktikos, socialinis teisingumas leidžia mergaitėms eksperimentuoti su įvairiais tiek socialiniais, tiek įtraukiančiais netradiciniais vaidmenimis, kurie sustiprina moterų saviveiksmingumą ir, ypač konkurencingų biržinių bendrovių valdybų veikloje, atlikti valdybos narių (direktorių) vaidmenis.
{"title":"(Egalitarinė) socializacija vaikystėje kaip sėkmingos moters karjeros biržinėse bendrovėse prielaida","authors":"Virginija Šidlauskienė, Rasa Pocevičienė","doi":"10.15388/IM.2018.0.11940","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2018.0.11940","url":null,"abstract":"[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] \u0000Nors moterys ne tik turi reikiamą išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, bet nori ir gali eiti pareigas priimant aukščiausio lygio sprendimus, vis dėlto moterų ir vyrų asimetrija Lietuvos biržinių (angl. listing) bendrovių1 valdybose apibūdina šiame straipsnyje keliamą problemą. Straipsnyje, plėtojant ir naujai pritaikant teorinį sėkmingos karjeros moters modelį, empiriškai gilinamasi į biržinių bendrovių valdybos narių (direktorių) socializacijos ypatumus vaikystėje. Pusiau struktūruoto interviu metodu apklausta 12 (beveik 50 proc.) Lietuvos biržinių įmonių valdybų narių (direktorių). Tyrimas rodo, kad egalitarinė šeimos aplinka, neseksistinės socializacijos praktikos, socialinis teisingumas leidžia mergaitėms eksperimentuoti su įvairiais tiek socialiniais, tiek įtraukiančiais netradiciniais vaidmenimis, kurie sustiprina moterų saviveiksmingumą ir, ypač konkurencingų biržinių bendrovių valdybų veikloje, atlikti valdybos narių (direktorių) vaidmenis.","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-09-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47531148","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-09-04DOI: 10.15388/IM.2018.0.11943
Svajonė Mikėnė
[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Straipsnyje apžvelgiami užsienio ir Lietuvos mokslinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys moterų benamystės specifiką. Aptariama benamystės samprata ir priežastys, moterų benamystės ypatumai bei benamystės pasekmės sveikatai; apibendrinamos moterų benamių taikomos strategijos, padedančios išgyventi gatvėje; įvertinamos specializuotos pagalbos centrų teikiamos paslaugos smurto artimoje aplinkoje aukoms bei Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse taikomos socialinės paramos ir pagalbos priemonės benamiams; numatoma tolesnių empirinių tyrimų poreikis ir kryptys.
{"title":"Moterų benamystė: priežastys, įtaka sveikatai, išgyvenimo strategijos ir benamėms teikiamos socialinės pagalbos formos","authors":"Svajonė Mikėnė","doi":"10.15388/IM.2018.0.11943","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2018.0.11943","url":null,"abstract":"[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] \u0000Straipsnyje apžvelgiami užsienio ir Lietuvos mokslinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys moterų benamystės specifiką. Aptariama benamystės samprata ir priežastys, moterų benamystės ypatumai bei benamystės pasekmės sveikatai; apibendrinamos moterų benamių taikomos strategijos, padedančios išgyventi gatvėje; įvertinamos specializuotos pagalbos centrų teikiamos paslaugos smurto artimoje aplinkoje aukoms bei Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse taikomos socialinės paramos ir pagalbos priemonės benamiams; numatoma tolesnių empirinių tyrimų poreikis ir kryptys.","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-09-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44210040","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-09-04DOI: 10.15388/Im.2018.0.11946
Giedrė Vaičekauskienė
[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Straipsnyje analizuojama politinė lyderystė, kuri kaip vieną iš įrankių elektoratui paveikti naudoja retoriką. Retorika reiškia derybų komunikaciją tarp skirtingų individų ieškant bendro sutarimo. Šiame teoriniame diskurse apmąstomi klasikinės retorikos, įsitvirtinusios Atėnų demokratijos pilietiškumo praktikoje, bruožai, apeliuojama į jos sugrįžimą, identifikuojamos naujos politinės komunikacijos eros – elektroninės demokratijos – ypatybės, kurios galingai transformuoja visuomenės išrinktųjų ir atstovaujamųjų santykius, kalbą. Šiuolaikinėje virtualioje agoroje politinis lyderis tiesiogiai informuoja savo rinkėją, interneto galimybės jam suteikia platų komunikacinių priemonių arsenalą rinkėjui paveikti. Naujosios medijos kuria naują politiką ir naują politinę kalbą, kuri tampa tyrėjų susidomėjimo objektu. Elektroninėje agoroje gausu komunikacinio triukšmo, vyrauja fragmentuota, išbarstyta, iš paskos slenkanti (angl. „tag cloud“) retorika. Šio straipsnio tikslas – nustatyti politinio lyderio retorikos vaidmenį demokratiniame svarstyme nuo senovinės agoros iki elektroninės demokratijos.
{"title":"Politinio lyderio retorika: nuo senovinės agoros iki elektroninės demokratijos","authors":"Giedrė Vaičekauskienė","doi":"10.15388/Im.2018.0.11946","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/Im.2018.0.11946","url":null,"abstract":"[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] \u0000Straipsnyje analizuojama politinė lyderystė, kuri kaip vieną iš įrankių elektoratui paveikti naudoja retoriką. Retorika reiškia derybų komunikaciją tarp skirtingų individų ieškant bendro sutarimo. Šiame teoriniame diskurse apmąstomi klasikinės retorikos, įsitvirtinusios Atėnų demokratijos pilietiškumo praktikoje, bruožai, apeliuojama į jos sugrįžimą, identifikuojamos naujos politinės komunikacijos eros – elektroninės demokratijos – ypatybės, kurios galingai transformuoja visuomenės išrinktųjų ir atstovaujamųjų santykius, kalbą. Šiuolaikinėje virtualioje agoroje politinis lyderis tiesiogiai informuoja savo rinkėją, interneto galimybės jam suteikia platų komunikacinių priemonių arsenalą rinkėjui paveikti. Naujosios medijos kuria naują politiką ir naują politinę kalbą, kuri tampa tyrėjų susidomėjimo objektu. Elektroninėje agoroje gausu komunikacinio triukšmo, vyrauja fragmentuota, išbarstyta, iš paskos slenkanti (angl. „tag cloud“) retorika. Šio straipsnio tikslas – nustatyti politinio lyderio retorikos vaidmenį demokratiniame svarstyme nuo senovinės agoros iki elektroninės demokratijos. ","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-09-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"49623786","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-09-04DOI: 10.15388/IM.2018.0.11945
M. Černikovaitė
[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] traipsnyje analizuojama prekės ženklo krizės problematika šiuolaikiniame versle. Teigiama, jog prekės ženklo krizė – tai plačiai visuomenėje ir spaudoje aptarinėjamas įvykis, kuris dažniausiai sukeliamas vartotojų dėl nesaugių, nekokybiškų ar net kenksmingų produktų. Pažymima, kad krizė gali paveikti visą įmonės produktų kategoriją arba tik tam tikrą prekių grupę, pakenkti kasdieniam verslui, kelti grėsmę ateities veiklai, lemti materialius nuostolius ir pakenkti kitam turtui – įvaizdžiui ir reputacijai. Straipsnio tikslas – išanalizuoti lietuviškų prekių ženklų krizių priežastis ir įvardyti prekės ženklų krizių komunikacijos strategijas, kurios leistų valdyti įmonės įvaizdį krizinėse situacijose. Remiantis kiekybinio turinio analizės tyrimo duomenimis, buvo nagrinėjami atskiri lietuviškų prekės ženklų krizių pavyzdžiai, jų socialinės atsakomybės problematika bei rizikos valdymo, prekės ženklų valdymo klausimai. Aptariama, kaip pasirengti prekės ženklo krizių valdymo komunikacijos strategiją, kuri leistų sumažinti reputacinę riziką ir numatytų veiksmų planą, kaip „išeiti“ iš krizės su mažiausiais verslo nuostoliais.
{"title":"Prekių ženklų krizės ir jų komunikacijos strategijos","authors":"M. Černikovaitė","doi":"10.15388/IM.2018.0.11945","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2018.0.11945","url":null,"abstract":"[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] \u0000traipsnyje analizuojama prekės ženklo krizės problematika šiuolaikiniame versle. Teigiama, jog prekės ženklo krizė – tai plačiai visuomenėje ir spaudoje aptarinėjamas įvykis, kuris dažniausiai sukeliamas vartotojų dėl nesaugių, nekokybiškų ar net kenksmingų produktų. Pažymima, kad krizė gali paveikti visą įmonės produktų kategoriją arba tik tam tikrą prekių grupę, pakenkti kasdieniam verslui, kelti grėsmę ateities veiklai, lemti materialius nuostolius ir pakenkti kitam turtui – įvaizdžiui ir reputacijai. Straipsnio tikslas – išanalizuoti lietuviškų prekių ženklų krizių priežastis ir įvardyti prekės ženklų krizių komunikacijos strategijas, kurios leistų valdyti įmonės įvaizdį krizinėse situacijose. Remiantis kiekybinio turinio analizės tyrimo duomenimis, buvo nagrinėjami atskiri lietuviškų prekės ženklų krizių pavyzdžiai, jų socialinės atsakomybės problematika bei rizikos valdymo, prekės ženklų valdymo klausimai. Aptariama, kaip pasirengti prekės ženklo krizių valdymo komunikacijos strategiją, kuri leistų sumažinti reputacinę riziką ir numatytų veiksmų planą, kaip „išeiti“ iš krizės su mažiausiais verslo nuostoliais. ","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-09-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43989761","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-09-04DOI: 10.15388/Im.2018.0.11939
Violeta Stasėnaitė, Gabija Orlakaitė
[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Straipsnyje nagrinėjamos teorinės inovatyvumo ir bibliotekų projektinės veiklos sąsajos, praktiškai atliktu tyrimu pristatoma paslaugų, sukurtų Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos 2015–2016 metais vykdytų projektų metu, kokybė vartotojų požiūriu pagal SERVQUAL paslaugų kokybės metodikoje apibrėžtus vertinimo kriterijus: apčiuopiamumą, patikimumą, atsakingumą, užtikrinimą, jautrumą. Tyrimo rezultatai pagrindžia projektinės veiklos būtinumą šiuolaikinėje viešojoje bibliotekoje, nes tai didina bibliotekos patrauklumą, gerina jos įvaizdį ir pritraukia naujų vartotojų. Vartotojų nusiteikimas dalyvauti būsimuose projektuose atskleidžia, kad teigiamai vertinami tokie projektinės veiklos kriterijai kaip atsakingumas, užtikrintumas ir jautrumas. Respondentai, teigiamai įvertinę projektinių veiklų teikiamas naudas, labiausiai pabrėžia galimybę praplėsti akiratį, turiningai praleisti laisvalaikį bei tapti aktyviam ir visuomeniškam.
{"title":"Viešųjų bibliotekų inovatyvių paslaugų taikant projektinę veiklą vertinimas","authors":"Violeta Stasėnaitė, Gabija Orlakaitė","doi":"10.15388/Im.2018.0.11939","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/Im.2018.0.11939","url":null,"abstract":"[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] \u0000Straipsnyje nagrinėjamos teorinės inovatyvumo ir bibliotekų projektinės veiklos sąsajos, praktiškai atliktu tyrimu pristatoma paslaugų, sukurtų Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos 2015–2016 metais vykdytų projektų metu, kokybė vartotojų požiūriu pagal SERVQUAL paslaugų kokybės metodikoje apibrėžtus vertinimo kriterijus: apčiuopiamumą, patikimumą, atsakingumą, užtikrinimą, jautrumą. Tyrimo rezultatai pagrindžia projektinės veiklos būtinumą šiuolaikinėje viešojoje bibliotekoje, nes tai didina bibliotekos patrauklumą, gerina jos įvaizdį ir pritraukia naujų vartotojų. Vartotojų nusiteikimas dalyvauti būsimuose projektuose atskleidžia, kad teigiamai vertinami tokie projektinės veiklos kriterijai kaip atsakingumas, užtikrintumas ir jautrumas. Respondentai, teigiamai įvertinę projektinių veiklų teikiamas naudas, labiausiai pabrėžia galimybę praplėsti akiratį, turiningai praleisti laisvalaikį bei tapti aktyviam ir visuomeniškam. ","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-09-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44247004","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-03-22DOI: 10.15388/Im.2017.80.11669
Lilija Kublickienė
Straipsnyje analizuojama lyčių lygybės problematika, į ją žvelgiant kaip į integralią žmogaus teisių dalį ir esminį demokratijos pagrindą. Teigiama, kad lyčių lygybės de facto įgyvendinimui nepakanka vien teisinių garantų. Argumentuojama, kad lyčių lygybės įgyvendinimas yra pagrindinis demokratijos kokybės kriterijus, atspindintis visuomenės vertybių kaitą. Aptariamos socialinės lyties ir lyčių lygybės sampratos, pabrėžiant jų dinamiškumą, priklausantį nuo istorinių, politinių, kultūrinių visuomenės vystymosi sąlygų. Pažymima, kad lyčių lygybė vis dar lieka neįgyvendinta daugelyje sričių, nors plačiai pripažįstama, kad lygybės tarp moterų ir vyrų užtikrinimas yra svarbus ne tik moraliniu, bet ir socialiniu bei ekonominiu aspektu. Remiantis pasaulinio lyčių atotrūkio tyrimo duomenimis, analizuojami moterų ir vyrų padėties rodikliai keturiose pagrindinėse srityse: sveikatos, išsilavinimo, ekonomikos ir politikos. Aptariama esama situacija pasaulyje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, analizuojami 2006–2016 m. įvykę pokyčiai. Pagrindiniai žodžiai: žmogaus teisės, socialinė lytis, lyčių lygybė, atotrūkis tarp lyčių
{"title":"Lygios moterų ir vyrų galimybės pasaulyje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje","authors":"Lilija Kublickienė","doi":"10.15388/Im.2017.80.11669","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/Im.2017.80.11669","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojama lyčių lygybės problematika, į ją žvelgiant kaip į integralią žmogaus teisių dalį ir esminį demokratijos pagrindą. Teigiama, kad lyčių lygybės de facto įgyvendinimui nepakanka vien teisinių garantų. Argumentuojama, kad lyčių lygybės įgyvendinimas yra pagrindinis demokratijos kokybės kriterijus, atspindintis visuomenės vertybių kaitą. Aptariamos socialinės lyties ir lyčių lygybės sampratos, pabrėžiant jų dinamiškumą, priklausantį nuo istorinių, politinių, kultūrinių visuomenės vystymosi sąlygų. Pažymima, kad lyčių lygybė vis dar lieka neįgyvendinta daugelyje sričių, nors plačiai pripažįstama, kad lygybės tarp moterų ir vyrų užtikrinimas yra svarbus ne tik moraliniu, bet ir socialiniu bei ekonominiu aspektu. Remiantis pasaulinio lyčių atotrūkio tyrimo duomenimis, analizuojami moterų ir vyrų padėties rodikliai keturiose pagrindinėse srityse: sveikatos, išsilavinimo, ekonomikos ir politikos. Aptariama esama situacija pasaulyje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, analizuojami 2006–2016 m. įvykę pokyčiai. \u0000Pagrindiniai žodžiai: žmogaus teisės, socialinė lytis, lyčių lygybė, atotrūkis tarp lyčių","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-03-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48152066","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-03-22DOI: 10.15388/Im.2017.80.11677
Aurelija Novelskaitė, Raminta Pučėtaitė, Rasa Pušinaitė-Gelgotė
Straipsnyje nagrinėjama, kaip moterys – socialinės verslininkės – suvokia socialinį verslą ir lyties dedamąją tokiame versle. Interviu (n=18) su socialinių verslų Lietuvoje atstovėmis analizė parodė, kad socialinio verslo misija yra arba labai pragmatiška (organizacijų, turinčių socialinės įmonės juridinį statusą), atsiejama nuo socialinio poveikio, kurį tokie verslai paprastai kuria, arba gana neapibrėžta, tačiau akcentuojanti gėrio kūrimą. Tačiau į lyties dedamąją socialiniuose versluose žvelgiama stereotipiškai, t. y. lyties poveikis arba ignoruojamas, arba interpretuojamas stereotipiškai skirstant į tradiciškai laikomas vyriškomis ir moteriškomis veiklos sritis.
{"title":"Lyties dimensija socialiniame versle: Lietuvos socialinių verslininkių patirtys","authors":"Aurelija Novelskaitė, Raminta Pučėtaitė, Rasa Pušinaitė-Gelgotė","doi":"10.15388/Im.2017.80.11677","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/Im.2017.80.11677","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjama, kaip moterys – socialinės verslininkės – suvokia socialinį verslą ir lyties dedamąją tokiame versle. Interviu (n=18) su socialinių verslų Lietuvoje atstovėmis analizė parodė, kad socialinio verslo misija yra arba labai pragmatiška (organizacijų, turinčių socialinės įmonės juridinį statusą), atsiejama nuo socialinio poveikio, kurį tokie verslai paprastai kuria, arba gana neapibrėžta, tačiau akcentuojanti gėrio kūrimą. Tačiau į lyties dedamąją socialiniuose versluose žvelgiama stereotipiškai, t. y. lyties poveikis arba ignoruojamas, arba interpretuojamas stereotipiškai skirstant į tradiciškai laikomas vyriškomis ir moteriškomis veiklos sritis.","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-03-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41394924","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-03-22DOI: 10.15388/IM.2017.80.11670
Dovainė Buschmann
Without doubt, anti-gender struggles in Lithuania are an essential part of a broader transnational tendency to promote tradition and religion over equality, to discredit the European Union as a place of moral decline, to criticize gender studies as an academic discipline etc. However, some aspects of anti-gender mobilization in this state are locally embedded and historically determined. The aim of this article is to analyze patterns of argumentation and implicit assumptions on the term gender as a conceptual analogy of Communism. Hence, the the focus of this paper is on the following questions: how is the analogy between genderism and Communism constructed in the public discourse in Lithuania? Why is this comparison a successful strategy of anti-gender mobilization? The analysis is based on an intensive reading and an interpretation of selected texts that explicitly tackle the analogy between gender equality policies and Communism. Keywords: gender, anti-genderism, communism, discourse
{"title":"Worse than communism? Discursive anti-gender mobilizations in Lithuania","authors":"Dovainė Buschmann","doi":"10.15388/IM.2017.80.11670","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2017.80.11670","url":null,"abstract":"Without doubt, anti-gender struggles in Lithuania are an essential part of a broader transnational tendency to promote tradition and religion over equality, to discredit the European Union as a place of moral decline, to criticize gender studies as an academic discipline etc. However, some aspects of anti-gender mobilization in this state are locally embedded and historically determined. The aim of this article is to analyze patterns of argumentation and implicit assumptions on the term gender as a conceptual analogy of Communism. Hence, the the focus of this paper is on the following questions: how is the analogy between genderism and Communism constructed in the public discourse in Lithuania? Why is this comparison a successful strategy of anti-gender mobilization? The analysis is based on an intensive reading and an interpretation of selected texts that explicitly tackle the analogy between gender equality policies and Communism. \u0000Keywords: gender, anti-genderism, communism, discourse","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-03-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47919772","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：