Pub Date : 2018-03-22DOI: 10.15388/IM.2017.80.11674
Vilija Stanišauskienė, Aistė Urbonienė
Profesinis identitetas, aiškinamas kaip savęs supratimas atliekant profesinius vaidmenis, yra vienas iš svarbiausių karjeros sėkmę ir pasitenkinimą karjera lemiančių veiksnių. Informacinių technologijų specialisto profesija, kaip ir kitos technologinės profesijos, siejama su vyriškumu, loginiu mąstymu, t. y. itin griežtu stereotipiniu vertinimu lyties aspektu. Informacinių technologijų studijų programas teikiančių aukštųjų mokyklų profesionalams ir karjeros konsultantams aktualu atpažinti šias programas besirenkančių jaunuolių profesinio identiteto raiškos užuomazgas ir lyčių skirtumus formuojantis profesiniam identitetui, siekiant optimalių karjeros sprendimų. Straipsnyje, atliekant kokybinį tyrimą, atskleidžiamas informacinių technologijų studijų studentų profesinio identiteto tapsmas šią karjeros sritį pasirinkusio žmogaus gyvenimo ir karjeros raidos kontekste lyčių aspektu. Pagrindiniai žodžiai: profesinis identitetas, informacinės technologijos, karjeros sprendimas, lyčių stereotipai
{"title":"Informacinių technologijų studentų profesinio identiteto raiška lyčių aspektu","authors":"Vilija Stanišauskienė, Aistė Urbonienė","doi":"10.15388/IM.2017.80.11674","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2017.80.11674","url":null,"abstract":"Profesinis identitetas, aiškinamas kaip savęs supratimas atliekant profesinius vaidmenis, yra vienas iš svarbiausių karjeros sėkmę ir pasitenkinimą karjera lemiančių veiksnių. Informacinių technologijų specialisto profesija, kaip ir kitos technologinės profesijos, siejama su vyriškumu, loginiu mąstymu, t. y. itin griežtu stereotipiniu vertinimu lyties aspektu. Informacinių technologijų studijų programas teikiančių aukštųjų mokyklų profesionalams ir karjeros konsultantams aktualu atpažinti šias programas besirenkančių jaunuolių profesinio identiteto raiškos užuomazgas ir lyčių skirtumus formuojantis profesiniam identitetui, siekiant optimalių karjeros sprendimų. Straipsnyje, atliekant kokybinį tyrimą, atskleidžiamas informacinių technologijų studijų studentų profesinio identiteto tapsmas šią karjeros sritį pasirinkusio žmogaus gyvenimo ir karjeros raidos kontekste lyčių aspektu. \u0000Pagrindiniai žodžiai: profesinis identitetas, informacinės technologijos, karjeros sprendimas, lyčių stereotipai","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-03-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44183725","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-03-22DOI: 10.15388/IM.2017.80.11673
Aurelija Novelskaitė, Raminta Pučėtaitė, Rasa Pušinaitė-Gelgotė
Straipsnyje nagrinėjamos socialinių verslininkių sampratos apie jų verslo novatoriškumo formas ir darniąsias inovacijas. Empirinis šio straipsnio pagrindas – interviu (n=18) su socialinių verslų Lietuvoje atstovėmis. Interviu medžiagos analizė parodė, kad moterys – socialinės verslininkės novatoriškumą bei darniąsias inovacijas tokio verslo kontekste apibrėžia tiek individo, tiek organizacijos lygmenimis, tačiau darniąsias inovacijas sieja su globaliais kontekstais ir technologijomis. Tokios sampratos atitinka kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatus ir rodo analizuojamos tematikos universalumą, kita vertus – pagrindžia Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus. Pagrindiniai žodžiai: socialinis verslas, novatoriškumas, darniosios inovacijos, Lietuva
{"title":"Lietuvos socialinių verslų novatoriškumas ir darniosios inovacijos: socialinių verslininkių patirtys","authors":"Aurelija Novelskaitė, Raminta Pučėtaitė, Rasa Pušinaitė-Gelgotė","doi":"10.15388/IM.2017.80.11673","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2017.80.11673","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjamos socialinių verslininkių sampratos apie jų verslo novatoriškumo formas ir darniąsias inovacijas. Empirinis šio straipsnio pagrindas – interviu (n=18) su socialinių verslų Lietuvoje atstovėmis. Interviu medžiagos analizė parodė, kad moterys – socialinės verslininkės novatoriškumą bei darniąsias inovacijas tokio verslo kontekste apibrėžia tiek individo, tiek organizacijos lygmenimis, tačiau darniąsias inovacijas sieja su globaliais kontekstais ir technologijomis. Tokios sampratos atitinka kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatus ir rodo analizuojamos tematikos universalumą, kita vertus – pagrindžia Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus. \u0000Pagrindiniai žodžiai: socialinis verslas, novatoriškumas, darniosios inovacijos, Lietuva","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-03-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46662470","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-03-22DOI: 10.15388/IM.2017.80.11671
Ilona Michailovič
Straipsnyje nagrinėjama smurto prieš moteris problema kaip diskriminacijos dėl lyties forma ir lyčių stereotipų pasekmė. Aptariamos kai kurios Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW) ir Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje panaikinimo nuostatos, susijusios su smurtu prieš moteris kaip diskriminacijos forma. Taip pat analizuojami Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto sprendimai dėl seksualinio smurto, kuriuose Komitetas pabrėžė lyčių stereotipų įtaką ne tik smurtui prieš moteris, bet plačiąja prasme – Konvencijos garantuojamų moterų teisių realizavimui. Sprendimuose buvo išryškinta niokojanti stereotipų įtaka įgyvendinant vieną iš žmogaus teisių apsaugos pagrindų – teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir nešališką bylos nagrinėjimą. Pagrindiniai žodžiai: smurtas prieš moteris, diskriminacija dėl lyties, lyčių stereotipai, tarptautiniai standartai, CEDAW Komiteto praktika
{"title":"Smurtas prieš moteris kaip diskriminacijos dėl lyties forma ir lyčių stereotipų pasekmė","authors":"Ilona Michailovič","doi":"10.15388/IM.2017.80.11671","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2017.80.11671","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjama smurto prieš moteris problema kaip diskriminacijos dėl lyties forma ir lyčių stereotipų pasekmė. Aptariamos kai kurios Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW) ir Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje panaikinimo nuostatos, susijusios su smurtu prieš moteris kaip diskriminacijos forma. Taip pat analizuojami Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto sprendimai dėl seksualinio smurto, kuriuose Komitetas pabrėžė lyčių stereotipų įtaką ne tik smurtui prieš moteris, bet plačiąja prasme – Konvencijos garantuojamų moterų teisių realizavimui. Sprendimuose buvo išryškinta niokojanti stereotipų įtaka įgyvendinant vieną iš žmogaus teisių apsaugos pagrindų – teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir nešališką bylos nagrinėjimą. \u0000Pagrindiniai žodžiai: smurtas prieš moteris, diskriminacija dėl lyties, lyčių stereotipai, tarptautiniai standartai, CEDAW Komiteto praktika","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-03-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43615731","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-03-22DOI: 10.15388/IM.2017.80.11672
Monika Čeponytė, K. Žardeckaitė-Matulaitienė
Lietuvoje trūksta duomenų apie seksualinio priekabiavimo suvokimą bei su juo susijusius veiksnius, todėl tyrimo tikslas – įvertinti lietuvių vyrų ir moterų seksistinių nuostatų raišką bei reikšmę seksualinio priekabiavimo atpažinimui. Tyrime dalyvavo 345 (98 vyrai ir 247 moterys) 18–76 metų amžiaus asmenys. Seksualinio priekabiavimo atpažinimui tirti naudota 12 seksualinio priekabiavimo situacijų, kurtų remiantis K. Bursik seksualinio priekabiavimo vinjetėmis, ir Ambivalentiško seksizmo klausimynas. Rezultatai parodė, kad moterys ir aukštesnio išsilavinimo asmenys mažiau pasižymi seksistinėmis nuostatomis, o skirtingo darbinio statuso asmenų seksistinės nuostatos buvo išreikštos skirtingai vyrų ir moterųgrupėse – dirbantys vyrai ir studijuojančios moterys pasižymėjo labiausiai išreikštomis seksistinėmis nuostatomis. Priešiškas seksizmas buvo reikšmingiausias veiksnys prastesniam „quid pro quo“ ir priešiškos aplinkos seksualiniam priekabiavimui atpažinti. Pagrindiniai žodžiai: seksizmas, seksualinis priekabiavimas, lyčių skirtumai
{"title":"Seksistinių nuostatų reikšmė seksualinio priekabiavimo atpažinimui","authors":"Monika Čeponytė, K. Žardeckaitė-Matulaitienė","doi":"10.15388/IM.2017.80.11672","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2017.80.11672","url":null,"abstract":"Lietuvoje trūksta duomenų apie seksualinio priekabiavimo suvokimą bei su juo susijusius veiksnius, todėl tyrimo tikslas – įvertinti lietuvių vyrų ir moterų seksistinių nuostatų raišką bei reikšmę seksualinio priekabiavimo atpažinimui. Tyrime dalyvavo 345 (98 vyrai ir 247 moterys) 18–76 metų amžiaus asmenys. Seksualinio priekabiavimo atpažinimui tirti naudota 12 seksualinio priekabiavimo situacijų, kurtų remiantis K. Bursik seksualinio priekabiavimo vinjetėmis, ir Ambivalentiško seksizmo klausimynas. Rezultatai parodė, kad moterys ir aukštesnio išsilavinimo asmenys mažiau pasižymi seksistinėmis nuostatomis, o skirtingo darbinio statuso asmenų seksistinės nuostatos buvo išreikštos skirtingai vyrų ir moterųgrupėse – dirbantys vyrai ir studijuojančios moterys pasižymėjo labiausiai išreikštomis seksistinėmis nuostatomis. Priešiškas seksizmas buvo reikšmingiausias veiksnys prastesniam „quid pro quo“ ir priešiškos aplinkos seksualiniam priekabiavimui atpažinti. \u0000Pagrindiniai žodžiai: seksizmas, seksualinis priekabiavimas, lyčių skirtumai","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-03-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47436973","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-03-22DOI: 10.15388/IM.2017.80.11675
Lijana Stundžė
Šiame straipsnyje pristatoma keliais etapais atliktų lyčių studijų formaliosios mokslo komunikacijos mokslininkas mokslininkui ir mokslininkas visuomenei tyrimų lyginamoji analizė. Pirmajame etape buvo atlikta specializuoto lyčių studijų mokslo žurnalo „Lyčių studijos ir tyrimai“ analizė, antrajame etape buvo atlikta formaliosios mokslo komunikacijos raiškų septyniuose socialinių mokslų krypties žurnaluose analizė, trečiajame etape išanalizuota lyčių studijų mokslo komunikacija 1992–2012 metų periodinių leidinių straipsniuose. Šių tyrimų rezultatai buvo publikuoti mokslo leidinyje „Lyčių studijos ir tyrimai“ bei mokslo žurnale „Informacijos mokslai“. Šio tyrimo tikslas yra palyginti formaliosios mokslo komunikacijos raiškas specializuotame mokslo žurnale „Lyčių studijos ir tyrimai“, septyniuose socialinių mokslų krypties žurnaluose bei periodiniuose leidiniuose, nustatyti lyčių studijų formaliosios mokslo komunikacijos (mokslininkas mokslininkui ir mokslininkas visuomenei) tendencijas 1992–2012 metais. Palyginamoji analizė atliekama remiantis šiais kriterijais: straipsnių pasiskirstymas pagal tematiką; straipsnių autorių institucinė priklausomybė; straipsnių autorių lytis, mokslo komunikacijos lyderiai, tarpdisciplininiai tyrimai. Pagrindiniai žodžiai: lyčių studijos, mokslo komunikacija – mokslininkas visuomenei, mokslo populiarinimas, socialiniai mokslai, socialinių mokslų krypties žurnalai, periodiniai leidiniai
{"title":"Formalioji lyčių studijų mokslo komunikacija: lyginamoji analizė","authors":"Lijana Stundžė","doi":"10.15388/IM.2017.80.11675","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2017.80.11675","url":null,"abstract":"Šiame straipsnyje pristatoma keliais etapais atliktų lyčių studijų formaliosios mokslo komunikacijos mokslininkas mokslininkui ir mokslininkas visuomenei tyrimų lyginamoji analizė. Pirmajame etape buvo atlikta specializuoto lyčių studijų mokslo žurnalo „Lyčių studijos ir tyrimai“ analizė, antrajame etape buvo atlikta formaliosios mokslo komunikacijos raiškų septyniuose socialinių mokslų krypties žurnaluose analizė, trečiajame etape išanalizuota lyčių studijų mokslo komunikacija 1992–2012 metų periodinių leidinių straipsniuose. Šių tyrimų rezultatai buvo publikuoti mokslo leidinyje „Lyčių studijos ir tyrimai“ bei mokslo žurnale „Informacijos mokslai“. Šio tyrimo tikslas yra palyginti formaliosios mokslo komunikacijos raiškas specializuotame mokslo žurnale „Lyčių studijos ir tyrimai“, septyniuose socialinių mokslų krypties žurnaluose bei periodiniuose leidiniuose, nustatyti lyčių studijų formaliosios mokslo komunikacijos (mokslininkas mokslininkui ir mokslininkas visuomenei) tendencijas 1992–2012 metais. Palyginamoji analizė atliekama remiantis šiais kriterijais: straipsnių pasiskirstymas pagal tematiką; straipsnių autorių institucinė priklausomybė; straipsnių autorių lytis, mokslo komunikacijos lyderiai, tarpdisciplininiai tyrimai. \u0000Pagrindiniai žodžiai: lyčių studijos, mokslo komunikacija – mokslininkas visuomenei, mokslo populiarinimas, socialiniai mokslai, socialinių mokslų krypties žurnalai, periodiniai leidiniai","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-03-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47154622","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pub Date : 2018-03-22DOI: 10.15388/IM.2017.80.11676
Julija Eidukevičiūtė
Kiekvienoje bendruomenėje yra socialinių grupių, kurioms neveikia bendros socialinės politikos priemonės, padedančios užtikrinti šeimos gerovę, todėl joms reikia individualios socialinio darbuotojo pagalbos, kad tos šeimos integruotųsi į visuomenę, būtų išvengta atskirties. Vyrauja įsitikinimas, kad šeima – svarbiausia vaiko sistema, kuri atsakinga už jo / jos raidą. Socialinių darbuotojų, kaip pagalbos šeimai specialistų, ir šeimos narių santykis turėtų būti grindžiamas komunikaciniu modeliu, kuris iš esmės skirtingas nuo sovietinės šeimos gerovės sistemos, kai tėvai turėjo laikytis valstybės nustatytų normų, kurios atitiktų valstybės ideologiją. Straipsnyje siekiama aptarti, kaip socialinis darbuotojas teikia pagalbą vyrui tėvui, konstruodamas sąveiką su šeima. Straipsnyje vadovaujamasi kokybine hermeneutine metodologine perspektyva, kuri leidžia išryškinti socialinės komunikacijos bei istorinės patirties reikšmingumą teikiant pagalbą šeimai. Pagrindiniai žodžiai: tėvystė, socialinis darbas, socialinė pagalba, hermeneutika
{"title":"Vyras tėvas kaip socialinių paslaugų gavėjas: istorinės patirties raiška socialinio darbuotojo profesinėje komunikacijoje","authors":"Julija Eidukevičiūtė","doi":"10.15388/IM.2017.80.11676","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/IM.2017.80.11676","url":null,"abstract":"Kiekvienoje bendruomenėje yra socialinių grupių, kurioms neveikia bendros socialinės politikos priemonės, padedančios užtikrinti šeimos gerovę, todėl joms reikia individualios socialinio darbuotojo pagalbos, kad tos šeimos integruotųsi į visuomenę, būtų išvengta atskirties. Vyrauja įsitikinimas, kad šeima – svarbiausia vaiko sistema, kuri atsakinga už jo / jos raidą. Socialinių darbuotojų, kaip pagalbos šeimai specialistų, ir šeimos narių santykis turėtų būti grindžiamas komunikaciniu modeliu, kuris iš esmės skirtingas nuo sovietinės šeimos gerovės sistemos, kai tėvai turėjo laikytis valstybės nustatytų normų, kurios atitiktų valstybės ideologiją. Straipsnyje siekiama aptarti, kaip socialinis darbuotojas teikia pagalbą vyrui tėvui, konstruodamas sąveiką su šeima. Straipsnyje vadovaujamasi kokybine hermeneutine metodologine perspektyva, kuri leidžia išryškinti socialinės komunikacijos bei istorinės patirties reikšmingumą teikiant pagalbą šeimai. \u0000Pagrindiniai žodžiai: tėvystė, socialinis darbas, socialinė pagalba, hermeneutika","PeriodicalId":37230,"journal":{"name":"Informacijos Mokslai","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-03-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41550934","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：