Tikslas. Atlikti literatūros šaltinių analizę apie gastroezofaginio refliukso rizikos veiksnių pasiskirstymą tarp skirtingo amžiaus grupių. Metodai. Remiantis PubMed ir ClinicalKey duomenų bazių šaltiniais, atrinkta ir išanalizuota 21 publikacija. Išvados. Pagrindiniai kūdikių ir vaikų GERL rizikos veiksniai yra hiatalinė išvarža, neurologiniai vystymosi sutrikimai, cistinė fibrozė, epilepsija, įgimtos stemplės anomalijos, astma ir neišnešiotumas, o paaugliams ir suaugusiesiems − vaikystėje buvusi GERL, blogi mitybos įpročiai, antsvoris ar nutukimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, tam tikrų vaistų vartojimas, psichologinis stresas, prasta miego kokybė.
{"title":"GASTROEZOFAGINIO REFLIUKSO RIZIKOS VEIKSNIŲ PASISKIRSTYMAS TARP SKIRTINGO AMŽIAUS GRUPIŲ","authors":"Monika Stirbytė, Rūta Vindžigalskytė, Asta Žukovienė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.187","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.187","url":null,"abstract":"Tikslas. Atlikti literatūros šaltinių analizę apie gastroezofaginio refliukso rizikos veiksnių pasiskirstymą tarp skirtingo amžiaus grupių.\u0000\u0000Metodai. Remiantis PubMed ir ClinicalKey duomenų bazių šaltiniais, atrinkta ir išanalizuota 21 publikacija.\u0000\u0000Išvados. Pagrindiniai kūdikių ir vaikų GERL rizikos veiksniai yra hiatalinė išvarža, neurologiniai vystymosi sutrikimai, cistinė fibrozė, epilepsija, įgimtos stemplės anomalijos, astma ir neišnešiotumas, o paaugliams ir suaugusiesiems − vaikystėje buvusi GERL, blogi mitybos įpročiai, antsvoris ar nutukimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, tam tikrų vaistų vartojimas, psichologinis stresas, prasta miego kokybė.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"55 5","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141390278","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Plaučių tromboembolija yra labai dažna būklė, kurios klinikinis vaizdas gali būti skirtingas, o diagnozė sudėtinga ir komplikuota. Ši ūminė širdies ir kraujagyslių būklė gali išsivystyti į gyvybei pavojingas ar mirtinas būkles. Plaučių tromboembolijos etiologija nors ir aiški, tačiau dažnai sunku nustatyti konkrečios situacijos patogenezę. Šiuolaikiniai tyrimo metodai leidžia įvertinti daug aspektų, tačiau kol kas nėra vieno paprasto tyrimo, kuriuo galėtume nusakyti tiek priežastį, tiek pažeidimo mastą, tiek įvertinti grėsmes paciento sveikatai ir gyvybei.
{"title":"PLAUČIŲ TROMBOEMBOLIJOS KLINIKINĖ RAIŠKA, ETIOLOGIJA IR DIAGNOSTIKOS GALIMYBĖS","authors":"Gediminas Šilinikas","doi":"10.35988/sm-hs.2024.171","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.171","url":null,"abstract":"Plaučių tromboembolija yra labai dažna būklė, kurios klinikinis vaizdas gali būti skirtingas, o diagnozė sudėtinga ir komplikuota. Ši ūminė širdies ir kraujagyslių būklė gali išsivystyti į gyvybei pavojingas ar mirtinas būkles. Plaučių tromboembolijos etiologija nors ir aiški, tačiau dažnai sunku nustatyti konkrečios situacijos patogenezę. Šiuolaikiniai tyrimo metodai leidžia įvertinti daug aspektų, tačiau kol kas nėra vieno paprasto tyrimo, kuriuo galėtume nusakyti tiek priežastį, tiek pažeidimo mastą, tiek įvertinti grėsmes paciento sveikatai ir gyvybei.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"6 5","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141393213","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Grybelių sukeltas ragenos išopėjimas turi specifinių požymių, padėsiančių nustatyti etiologiją. Auksinis diagnostikos standartas yra ragenos nuograndų pasėlis, kiti atliekami tyrimai: ragenos nuograndų mikroskopija, PGR, konfokalinė mikroskopija. Pirmo pasirinkimo gydymas vietiniais preparatais nuo grybelio, sunkesniais atvejais − sisteminis gydymas, intervencinis gydymas.
Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti ir aptarti informaciją apie aspiracinės pneumonijos rizikos veiksnius. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicininėse duomenų bazėse. Rezultatai parodė, jog aspiracinė pneumonija yra apatinių kvėpavimo takų ir plaučių parenchimos infekcija, atsirandanti dėl kolonizuoto burnos ir ryklės ar viršutinės virškinamojo trakto dalies turinio patekimo į apatinius kvėpavimo takus. Pacientams, hospitalizuotiems dėl kitų ligų, aspiracinė pneumonija gali būti mirties priežastis, todėl rizikos veiksniai ir jų modifikavimas yra aktualus klinikinės praktikos klausimas.
{"title":"ASPIRACINĖ PNEUMONIJA: RIZIKOS VEIKSNIAI","authors":"Gintarė Dragūnaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.148","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.148","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti ir aptarti informaciją apie aspiracinės pneumonijos rizikos veiksnius. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicininėse duomenų bazėse. Rezultatai parodė, jog aspiracinė pneumonija yra apatinių kvėpavimo takų ir plaučių parenchimos infekcija, atsirandanti dėl kolonizuoto burnos ir ryklės ar viršutinės virškinamojo trakto dalies turinio patekimo į apatinius kvėpavimo takus. Pacientams, hospitalizuotiems dėl kitų ligų, aspiracinė pneumonija gali būti mirties priežastis, todėl rizikos veiksniai ir jų modifikavimas yra aktualus klinikinės praktikos klausimas.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"46 9","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141410113","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra daugelio etiologinių veiksnių skatinama neurologinių raidos sutrikimų grupė. Tai platus terminas, kuris aprėpia ne vieną neurologinį raidos sutrikimą. Pasaulyje 1 iš 100 vaikų diagnozuojamas ASS. Skaičiuojama, jog sutrikimo paplitimas didėja ir varijuoja priklausomai nuo įvairių veiksnių [6]. Dėl didelio komorbidiškumo su įvairias psichikos sutrikimais, skirtingo sunkumo simptomų ir jų raiškos ASS vertinimas ir diagnostika kelia iššūkių ne tik nervų ligų gydytojams, bet ir pirminei sveikatos priežiūros grandžiai, šeimos gydytojams, kurie dažniausiai yra pirmieji, susiduriantys su ASS turinčiais pacientais [5]. Pagrindiniai du kriterijai, reikalingi diagnozuojant ASS, yra socialinių įgūdžių, komunikacijos stoka ir vienodi, pasikartojantys veiksmai, ribotas interesų ratas [19]. Vystymosi sutrikimai dažniausiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje ir išlieka visą gyvenimą. Pirmuosius sutrikimų požymius galima pastebėti jau nuo 3 metų, tačiau dažniausiai ASS diagnozuojamas apie 7 gyvenimo metus. Ankstyvoji diagnostika prognozuoja geresnę ligos eigą ir gerina pacientų gyvenimo kokybę [1]. Nors duomenų ir studijų apie ASS netrūksta, tačiau atlikti tyrimai rodo, jog šeimos gydytojai stokoja žinių apie ASS vertinimo ypatumus, todėl diagnostika tampa vėlesnė, kartais ir netiksli. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria šeimos gydytojai, yra didelis darbo krūvis ir laiko stoka, žinių bei įgūdžių trūkumas, ASS komorbidiškumas su kitais sveikatos sutrikimais. Šiuo metu tikslinami ASS diagnostikos kriterijai ir ieškoma naujų diagnostikos priemonių vertinti ASS, todėl svarbu atpažinti kliūtis, sunkinančias ASS diagnostiką ir valdymą, bei plėsti žinias apie šiuos sutrikimus [21,25].
{"title":"AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMAI ŠEIMOS MEDICINOS PRAKTIKOJE: EPIDEMIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, IŠŠŪKIAI","authors":"Indrė Daubarytė, Laura Kasčiokaitytė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.147","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.147","url":null,"abstract":"Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra daugelio etiologinių veiksnių skatinama neurologinių raidos sutrikimų grupė. Tai platus terminas, kuris aprėpia ne vieną neurologinį raidos sutrikimą. Pasaulyje 1 iš 100 vaikų diagnozuojamas ASS. Skaičiuojama, jog sutrikimo paplitimas didėja ir varijuoja priklausomai nuo įvairių veiksnių [6]. Dėl didelio komorbidiškumo su įvairias psichikos sutrikimais, skirtingo sunkumo simptomų ir jų raiškos ASS vertinimas ir diagnostika kelia iššūkių ne tik nervų ligų gydytojams, bet ir pirminei sveikatos priežiūros grandžiai, šeimos gydytojams, kurie dažniausiai yra pirmieji, susiduriantys su ASS turinčiais pacientais [5]. Pagrindiniai du kriterijai, reikalingi diagnozuojant ASS, yra socialinių įgūdžių, komunikacijos stoka ir vienodi, pasikartojantys veiksmai, ribotas interesų ratas [19]. Vystymosi sutrikimai dažniausiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje ir išlieka visą gyvenimą. Pirmuosius sutrikimų požymius galima pastebėti jau nuo 3 metų, tačiau dažniausiai ASS diagnozuojamas apie 7 gyvenimo metus. Ankstyvoji diagnostika prognozuoja geresnę ligos eigą ir gerina pacientų gyvenimo kokybę [1]. Nors duomenų ir studijų apie ASS netrūksta, tačiau atlikti tyrimai rodo, jog šeimos gydytojai stokoja žinių apie ASS vertinimo ypatumus, todėl diagnostika tampa vėlesnė, kartais ir netiksli. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria šeimos gydytojai, yra didelis darbo krūvis ir laiko stoka, žinių bei įgūdžių trūkumas, ASS komorbidiškumas su kitais sveikatos sutrikimais. Šiuo metu tikslinami ASS diagnostikos kriterijai ir ieškoma naujų diagnostikos priemonių vertinti ASS, todėl svarbu atpažinti kliūtis, sunkinančias ASS diagnostiką ir valdymą, bei plėsti žinias apie šiuos sutrikimus [21,25].","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"90 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141411578","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Įvadas.Transkateterinis aortos vožtuvo implantavimas (TAVI) − visame pasaulyje pripažintas alternayvus sergančiųjų sunkia simptomine aortos stenoze gydymo būdas, priskiriamas didelės operacijų rizikos grupei. Pacientų, sergančių lėtine inkstų liga, sumažėja kairiojo skilvelio išmetmo frakcija, tad nesant antikoaguliacinio gydymo, didėja trombozės išsivystymo rizika. Tyrimo tikslas − pristatyti antitrombozinio gydymo ypatumus po TAVI procedūros. Metodai. Mokslinės literatūros paieška atlikta PubMed ir UpToDate elektroninėse medicininių duomenų bazėse. Išanalizuoti 8 moksliniai straipsniai, atitikę įtraukimo kriterijus. Išvados. Antitrombozinis gydymas po TAVI priklauso nuo keleto veiksnių. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar yra indikacijų, atitinkančių antikoaguliacinio gydymo kriterijus (pvz., prieširdžių virpėjimas). Jei nėra gretutinės dvigubos antitrombocitinės terapijos indikacijos, rekomenduojamas visą gyvenimą trunkantis gydymas vienguba antitrombocitine terapija, kurią įprastai sudaro 100 mg aspirino per parą. Jei aspirinas kontraindikuotinas, alternatyva yra 75 mg klopidogrelio per parą.
{"title":"ANTITROMBOZINIO GYDYMO SVARBA IR PARINKIMAS PO TRANSKATETERINIO AORTOS VOŽTUVO IMPLANTAVIMO","authors":"Simona Dužinaitė, Vilija Dambrauskienė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.137","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.137","url":null,"abstract":"Įvadas.Transkateterinis aortos vožtuvo implantavimas (TAVI) − visame pasaulyje pripažintas alternayvus sergančiųjų sunkia simptomine aortos stenoze gydymo būdas, priskiriamas didelės operacijų rizikos grupei. Pacientų, sergančių lėtine inkstų liga, sumažėja kairiojo skilvelio išmetmo frakcija, tad nesant antikoaguliacinio gydymo, didėja trombozės išsivystymo rizika.\u0000\u0000Tyrimo tikslas − pristatyti antitrombozinio gydymo ypatumus po TAVI procedūros.\u0000\u0000Metodai. Mokslinės literatūros paieška atlikta PubMed ir UpToDate elektroninėse medicininių duomenų bazėse. Išanalizuoti 8 moksliniai straipsniai, atitikę įtraukimo kriterijus.\u0000\u0000Išvados. Antitrombozinis gydymas po TAVI priklauso nuo keleto veiksnių. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar yra indikacijų, atitinkančių antikoaguliacinio gydymo kriterijus (pvz., prieširdžių virpėjimas). Jei nėra gretutinės dvigubos antitrombocitinės terapijos indikacijos, rekomenduojamas visą gyvenimą trunkantis gydymas vienguba antitrombocitine terapija, kurią įprastai sudaro 100 mg aspirino per parą. Jei aspirinas kontraindikuotinas, alternatyva yra 75 mg klopidogrelio per parą.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"20 19","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141393783","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Matricidas (motinos nužudymas) – žiaurus, statistiškai retas reiškinys, sudarantis 1-4 proc. visų nusikaltimų. Jį dažniausiai įvykdo jauni, vieniši, mažai socialūs asmenys, turintys psichikos sveikatos sutrikimų ir gyvenantys su valdingomis, neįgaliomis ar fiziškai trapiomis motinomis. Nors duomenys apie psichikos sveikatos sutrikimų ir nusikaltimų ryšį prieštaringi, pastebėta tendencija, jog didelė dalis matricidą įvykdžiusių asmenų serga šizofrenijos spektro sutrikimais. Matricidas net yra pramintas „šizofreniškuoju nusikaltimu“. Laikotarpiu prieš nusikaltimą dažnai stebimas psichozinės simptomatikos paūmėjimas, o kliedesiai ir haliucinacijos neretai tampa nusikaltimo priežastimi. Asmenys nusikaltimo metu ir prieš jį nevartoja medikamentų, būna nekritiški savo būklei. Literatūra matricido ir šizofrenijos ryšio klausimais daugiausia paremta klinikiniais atvejais, ne empiriniais tyrimais, todėl egzistuoja didelis papildomų kokybinių studijų ir metanalizių poreikis, o matricido ir šizofrenijos sąsajos negalima vertinti vienareikšmiškai.
{"title":"MATRICIDO IR ŠIZOFRENIJOS RYŠYS","authors":"Ernesta Lenkauskaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.160","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.160","url":null,"abstract":"Matricidas (motinos nužudymas) – žiaurus, statistiškai retas reiškinys, sudarantis 1-4 proc. visų nusikaltimų. Jį dažniausiai įvykdo jauni, vieniši, mažai socialūs asmenys, turintys psichikos sveikatos sutrikimų ir gyvenantys su valdingomis, neįgaliomis ar fiziškai trapiomis motinomis. Nors duomenys apie psichikos sveikatos sutrikimų ir nusikaltimų ryšį prieštaringi, pastebėta tendencija, jog didelė dalis matricidą įvykdžiusių asmenų serga šizofrenijos spektro sutrikimais. Matricidas net yra pramintas „šizofreniškuoju nusikaltimu“. Laikotarpiu prieš nusikaltimą dažnai stebimas psichozinės simptomatikos paūmėjimas, o kliedesiai ir haliucinacijos neretai tampa nusikaltimo priežastimi. Asmenys nusikaltimo metu ir prieš jį nevartoja medikamentų, būna nekritiški savo būklei. Literatūra matricido ir šizofrenijos ryšio klausimais daugiausia paremta klinikiniais atvejais, ne empiriniais tyrimais, todėl egzistuoja didelis papildomų kokybinių studijų ir metanalizių poreikis, o matricido ir šizofrenijos sąsajos negalima vertinti vienareikšmiškai.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"7 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141402968","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija – tai kombinuota intervencinė procedūra, naudojama kepenų, tulžies latakų ir kasos latakų ligų diagnostikai bei gydymui. Ši intervencinė procedūra yra plačiai taikoma, todėl pasitaiko ir komplikacijų. Perforacija endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos metu yra reta, tačiau gyvybei pavojinga komplikacija. Neretu atveju perforacija nustatoma iškart procedūros metu ir pradedamas atitinkamas gydymas. Pasitaiko atvejų, kai perforacija nustatoma vėliau, atlikus vaizdo tyrimus, tačiau uždelsta diagnostika yra susijusi su prastesne gydymo baigtimi. Atitinkamas gydymas (konservatyvus ar chirurginis) parenkamas pagal pacientų klinikinę būklę bei vaizdo tyrimų rezultatus.
{"title":"SU ENDOSKOPINE RETROGRADINE CHOLANGIOPANKREATOGRAFIJA SUSIJUSI PERFORACIJA: DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Kamilė Pliuskutė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.151","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.151","url":null,"abstract":"Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija – tai kombinuota intervencinė procedūra, naudojama kepenų, tulžies latakų ir kasos latakų ligų diagnostikai bei gydymui. Ši intervencinė procedūra yra plačiai taikoma, todėl pasitaiko ir komplikacijų. Perforacija endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos metu yra reta, tačiau gyvybei pavojinga komplikacija. Neretu atveju perforacija nustatoma iškart procedūros metu ir pradedamas atitinkamas gydymas. Pasitaiko atvejų, kai perforacija nustatoma vėliau, atlikus vaizdo tyrimus, tačiau uždelsta diagnostika yra susijusi su prastesne gydymo baigtimi. Atitinkamas gydymas (konservatyvus ar chirurginis) parenkamas pagal pacientų klinikinę būklę bei vaizdo tyrimų rezultatus.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"21 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141399498","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti mokslinius tyrimus, analizuojančius elektroninių cigarečių vartojimo ir depresijos atsiradimo priklausomybę. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicinos duomenų bazėse. Rezultatai parodė, kad e- cigaretes dažniausiai rūko paaugliai ir jaunuoliai – šis amžius yra kritinis neuronų jungčių žievėje ir požievyje formavimuisi, todėl rūkantieji labiau linkę sirgti depresija nei nerūkantieji. Psichinių sutrikimų atsiradimas rūkantiems asmenims priklauso nuo nikotino dozės – kuo didesnė dozė, tuo didesnė tikimybė išsivystyti simptomams. Analizuojant mokslinius tyrimus buvo pastebėta, kad moterys yra jautresnės nikotino poveikiui ir linkusios dažniau patirti depresijos simptomus. E-cigarečių rūkymo ir depresijos simptomų atsiradimo priklausomybė yra dviejų krypčių – depresija sergantys žmonės labiau linkę pradėti rūkyti, o rūkymas, dėl nikotino poveikio, sukelia depresinius simptomus jų dar neturėjusiems asmenims.
{"title":"ELEKTRONINIŲ CIGAREČIŲ RŪKYMO ĮTAKA DEPRESIJOS ATSIRADIMUI","authors":"Edvina Triaušytė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.185","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.185","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti mokslinius tyrimus, analizuojančius elektroninių cigarečių vartojimo ir depresijos atsiradimo priklausomybę. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicinos duomenų bazėse. Rezultatai parodė, kad e- cigaretes dažniausiai rūko paaugliai ir jaunuoliai – šis amžius yra kritinis neuronų jungčių žievėje ir požievyje formavimuisi, todėl rūkantieji labiau linkę sirgti depresija nei nerūkantieji. Psichinių sutrikimų atsiradimas rūkantiems asmenims priklauso nuo nikotino dozės – kuo didesnė dozė, tuo didesnė tikimybė išsivystyti simptomams. Analizuojant mokslinius tyrimus buvo pastebėta, kad moterys yra jautresnės nikotino poveikiui ir linkusios dažniau patirti depresijos simptomus. E-cigarečių rūkymo ir depresijos simptomų atsiradimo priklausomybė yra dviejų krypčių – depresija sergantys žmonės labiau linkę pradėti rūkyti, o rūkymas, dėl nikotino poveikio, sukelia depresinius simptomus jų dar neturėjusiems asmenims.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"58 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141399593","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Dubens dugno disfunkcijos dažniausiai kyla dėl organizmo audinių pažeidimų ir pokyčių, patirtų nėštumo ir gimdymo metu. Šios disfunkcijos – šlapimo, išmatų nelaikymas bei dubens dugno organų prolapsas. Net iki 50 proc. moterų nėštumo metu patiria šlapimo nelaikymo disfunkciją, todėl ne tik gimdymas, bet ir nėštumo laikotarpis didina dubens dugno organų disfunkcijos riziką.
{"title":"DUBENS DUGNO DISFUNKCIJA NĖŠTUMO LAIKOTARPIU: ETIOLOGIJA IR PATOFIZIOLOGIJA","authors":"Emilija Drupaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.191","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.191","url":null,"abstract":"Dubens dugno disfunkcijos dažniausiai kyla dėl organizmo audinių pažeidimų ir pokyčių, patirtų nėštumo ir gimdymo metu. Šios disfunkcijos – šlapimo, išmatų nelaikymas bei dubens dugno organų prolapsas. Net iki 50 proc. moterų nėštumo metu patiria šlapimo nelaikymo disfunkciją, todėl ne tik gimdymas, bet ir nėštumo laikotarpis didina dubens dugno organų disfunkcijos riziką.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"16 10","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141411153","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：