Kasmet gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas daugiau nei pusei milijono moterų, o visame pasaulyje dėl šios ligos miršta daugiau nei 300 000 žmonių. Ši liga plačiai paplitusi visame pasaulyje, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir dažniausiai susijusi su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Šios ligos iš esmės galima išvengti taikant profilaktines priemones, iš kurių pagrindinės yra citologinis gimdos kaklelio tyrimas ir vakcina nuo ŽPV.
{"title":"GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO EPIDEMIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, KLINIKINĖ RAIŠKA IR PROFILAKTIKA","authors":"Linas Matiulevič","doi":"10.35988/sm-hs.2024.163","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.163","url":null,"abstract":"Kasmet gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas daugiau nei pusei milijono moterų, o visame pasaulyje dėl šios ligos miršta daugiau nei 300 000 žmonių. Ši liga plačiai paplitusi visame pasaulyje, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir dažniausiai susijusi su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Šios ligos iš esmės galima išvengti taikant profilaktines priemones, iš kurių pagrindinės yra citologinis gimdos kaklelio tyrimas ir vakcina nuo ŽPV.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"44 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141399150","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Takotsubo kardiomiopatija yra neišeminės kardiomiopatijos forma, kuriai būdinga trumpalaikė regioninė kairiojo skilvelio sistolinė disfunkcija, imituojanti ūminį miokardo infarktą, tačiau angiografiškai reikšmingų obstrukcinių pokyčių širdies vainikinėse arterijose nerandama. Nors etiologija iki šiol nėra visiškai aiški, stebima, kad didžioji dalis atvejų yra išprovokuota stipraus emocinio ar fizinio streso, pavyzdžiui, artimųjų netekties. Daugiausia serga pomenopauzinio amžiaus moterys, tačiau vyrų prognozė blogesnė. Dažniausiai pasireiškiantis simptomas yra krūtinės skausmas, tačiau galimi ir širdies nepakankamumo simptomai. Gydymas daugiausia konservatyvusis, orientuotas į fizinio ir emocinio streso mažinimą, o atsiradus komplikacijų, reikalingas intensyvus gydymas.
{"title":"TAKOTSUBO KARDIOMIOPATIJA: ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Gabija Tumalavičiūtė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.186","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.186","url":null,"abstract":"Takotsubo kardiomiopatija yra neišeminės kardiomiopatijos forma, kuriai būdinga trumpalaikė regioninė kairiojo skilvelio sistolinė disfunkcija, imituojanti ūminį miokardo infarktą, tačiau angiografiškai reikšmingų obstrukcinių pokyčių širdies vainikinėse arterijose nerandama. Nors etiologija iki šiol nėra visiškai aiški, stebima, kad didžioji dalis atvejų yra išprovokuota stipraus emocinio ar fizinio streso, pavyzdžiui, artimųjų netekties. Daugiausia serga pomenopauzinio amžiaus moterys, tačiau vyrų prognozė blogesnė. Dažniausiai pasireiškiantis simptomas yra krūtinės skausmas, tačiau galimi ir širdies nepakankamumo simptomai. Gydymas daugiausia konservatyvusis, orientuotas į fizinio ir emocinio streso mažinimą, o atsiradus komplikacijų, reikalingas intensyvus gydymas.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141399417","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pūlingas hidradenitas yra liga, kuri paveikia plauko folikulus ir sukelia perifolikulinę limfocitų infiltraciją bei riebalinių liaukų atrofiją. Pūlingo hidradenito progresavimas susijęs su padidėjusiais interleukino (IL)-1, naviko nekrozės faktoriaus (TNF), IL-17, S100A8, S100A9, kaspazės-1 ir IL-10 kiekiais, kartu su neutrofilų, monocitų ir mastocitų padidėjimu. Gydymo galimybės apima antibiotikus, sistemines terapijas, pvz., biologinius vaistus (kaip adalimumabas, anakinara, ustekinumabas), chirurgines intervencijas, tokias kaip absceso drenavimas ir susiformavusių poodinių tunelių pašalinimas, daugiamodalinį gydymą, jungiantį konservatyvius ir chirurginius metodus. Pūlingas hidradenitas yra sudėtinga liga, turinti daug gydymo galimybių.
{"title":"DABARTINIAI PŪLINGO HIDRADENITO GYDYMO METODAI, REKOMENDACIJOS IR NAUJAUSI TYRIMAI","authors":"Dioniz Vysocki, Lukas Pilipavičius","doi":"10.35988/sm-hs.2024.189","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.189","url":null,"abstract":"Pūlingas hidradenitas yra liga, kuri paveikia plauko folikulus ir sukelia perifolikulinę limfocitų infiltraciją bei riebalinių liaukų atrofiją. Pūlingo hidradenito progresavimas susijęs su padidėjusiais interleukino (IL)-1, naviko nekrozės faktoriaus (TNF), IL-17, S100A8, S100A9, kaspazės-1 ir IL-10 kiekiais, kartu su neutrofilų, monocitų ir mastocitų padidėjimu. Gydymo galimybės apima antibiotikus, sistemines terapijas, pvz., biologinius vaistus (kaip adalimumabas, anakinara, ustekinumabas), chirurgines intervencijas, tokias kaip absceso drenavimas ir susiformavusių poodinių tunelių pašalinimas, daugiamodalinį gydymą, jungiantį konservatyvius ir chirurginius metodus. Pūlingas hidradenitas yra sudėtinga liga, turinti daug gydymo galimybių.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"53 8","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141416058","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Prieširdžių virpėjimas yra dažniausia širdies aritmija. 2022 metais daugiau nei 55 milijonams žmonių pasaulyje buvo diagnozuota ši liga, o paplitimas suaugusiems siekė 2-4 procentus. Prieširdžių virpėjimas susijęs su 2 kartus didesne staigios širdinės mirties rizika, todėl tai yra svarbi būklė, kuriai reikalingos visapusiškos valdymo strategijos. Šiame straipsnyje apžvelgiamos naujausios tarptautinės prieširdžių virpėjimo gydymo gairės, pabrėžiant integruotą ABC (angl. Atrial fibrillation Better Care) principą, kuris apima antikoaguliaciją insulto prevencijai, simptomų kontrolę taikant medikamentinę ir nemedikamentinę širdies susitraukimų dažnio ir ritmo kontrolę, gretutinių ligų gydymą ir modifikuojamų rizikos veiksnių korekciją. Visapusiškas prieširdžių virpėjimo valdymas ne tik sumažina susijusius simptomus ir pagerina gyvenimo kokybę, bet ir sulėtina prieširdžių virpėjimo progresavimą, taikant susijusių būklių gydymą ir koreguojant rizikos veiksnius.
{"title":"PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMO GYDYMO METODAI IR PRINCIPAI REMIANTIS NAUJAUSIOMIS GAIRĖMIS","authors":"Karolis Kmitas","doi":"10.35988/sm-hs.2024.195","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.195","url":null,"abstract":"Prieširdžių virpėjimas yra dažniausia širdies aritmija. 2022 metais daugiau nei 55 milijonams žmonių pasaulyje buvo diagnozuota ši liga, o paplitimas suaugusiems siekė 2-4 procentus. Prieširdžių virpėjimas susijęs su 2 kartus didesne staigios širdinės mirties rizika, todėl tai yra svarbi būklė, kuriai reikalingos visapusiškos valdymo strategijos. Šiame straipsnyje apžvelgiamos naujausios tarptautinės prieširdžių virpėjimo gydymo gairės, pabrėžiant integruotą ABC (angl. Atrial fibrillation Better Care) principą, kuris apima antikoaguliaciją insulto prevencijai, simptomų kontrolę taikant medikamentinę ir nemedikamentinę širdies susitraukimų dažnio ir ritmo kontrolę, gretutinių ligų gydymą ir modifikuojamų rizikos veiksnių korekciją. Visapusiškas prieširdžių virpėjimo valdymas ne tik sumažina susijusius simptomus ir pagerina gyvenimo kokybę, bet ir sulėtina prieširdžių virpėjimo progresavimą, taikant susijusių būklių gydymą ir koreguojant rizikos veiksnius.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"19 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141412514","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Paulina Aldakauskaitė, Tautvydas Ščefanavičius, Emilė Kaduševičiūtė, Tomas Tamošuitis
Tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą, supažindinti intensyviosios terapijos skyriuose (ITS) dirbantį personalą su sedacijos galimybėmis naudojant inhaliacinius anestetikus. Metodika. Duomenų bazėse PubMed, Google Scholar, ClinicalKey buvo atrinkta 41 mokslinės literatūros publikacija, nagrinėjanti inhaliacinių anestetikų panaudojimo ITS indikacijas, privalumus panaudojimo būdus ir trūkumus. Rezultatai. Inhaliacinių anestetikų naudojimas ITS siejamas su trumpesniu ekstubacijos laiku, retesniu delyro pasireiškimu, mažesniu opioidų poreikiu. Šis metodas lemia greitesnį atsigavimą po sedacijos, daro teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Šis sedacijos būdas negali būti taikomas vyresnio amžiaus, terminalinės būklės su dauginiu organų disfunkcijos sindromu ar galvos traumą patyrusiems pacientams. Geriausias naudos bei rizikos santykis gaunamas ilgalaikę sedaciją taikant pacientams su status epilepticus, status asthmaticus, sergantiems kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumu, ūminiu respiracinio distreso sindromu ar priklausomiems nuo opioidų. Inhaliaciniai anestetikai ITS gali būti tiekiami naudojant „Sedaconda“ prietaisą arba MIRUS sistemą. Inhaliacinių anestetikų naudojimas ITS nėra kasdienė praktika, todėl reikia papildomai apmokyti personalą. Toks sedacijos būdas turi ir trūkumų – netinkamai naudojami prietaisai gali teršti aplinkos orą, o patekę į aplinką inhaliaciniai anestetikai yra šiltnamio efektą didinančios dujos. Naudojant inhaliacinius anestetikus, didėja neorganinių fluoridų koncentracija kraujyje, galinti sukelti sunkias nefrogeninio necukrinio diabeto komplikacijas. Išvados. Inhaliaciniai anestetikai yra visavertis sedacijos metodas ITS, tinkamas tam tikroms pacientų grupėms. Naudojant inhaliacinius anestetikus sedacijai, reikia atsižvelgti į individualias paciento savybes, įvertinti galimą komplikacijų riziką.
目的回顾科学文献，使重症监护室（ICU）工作人员熟悉使用吸入性麻醉剂镇静的可能性。在PubMed、Google Scholar和ClinicalKey数据库中搜索了41篇科学文献，内容涉及ICU使用吸入麻醉剂的适应症、优点和缺点。在重症监护室使用吸入式麻醉剂可缩短拔管时间，减少谵妄发生率，降低阿片类药物需求量。这种方法可使患者在镇静后更快地恢复，并对心血管系统产生积极影响。这种镇静方法不适用于老年人、患有多器官功能障碍综合征的晚期患者或头部外伤患者。对于癫痫状态、哮喘状态、肝肾功能不全、急性呼吸窘迫综合征或阿片类药物依赖的患者，长期镇静可获得最佳效益-风险比。可使用 Sedaconda 装置或 MIRUS 系统向 ITS 输送吸入性麻醉剂。在重症监护病房使用吸入式麻醉剂并非常规做法，需要对工作人员进行额外培训。这种镇静方法也有其缺点：设备使用不当会污染环境空气，吸入的麻醉剂释放到环境中会成为温室气体。使用吸入式麻醉剂会增加血液中无机氟的浓度，从而导致严重的肾源性糖尿病并发症。吸入麻醉剂是重症监护室的一种完全镇静方法，适用于某些病人群体。使用吸入麻醉剂镇静时应考虑到患者的个体特征，并评估潜在的并发症风险。
{"title":"INHALIACINIŲ ANESTETIKŲ PANAUDOJIMO INTENSYVIOJOJE TERAPIJOJE GALIMYBĖS","authors":"Paulina Aldakauskaitė, Tautvydas Ščefanavičius, Emilė Kaduševičiūtė, Tomas Tamošuitis","doi":"10.35988/sm-hs.2024.143","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.143","url":null,"abstract":"Tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą, supažindinti intensyviosios terapijos skyriuose (ITS) dirbantį personalą su sedacijos galimybėmis naudojant inhaliacinius anestetikus.\u0000\u0000Metodika. Duomenų bazėse PubMed, Google Scholar, ClinicalKey buvo atrinkta 41 mokslinės literatūros publikacija, nagrinėjanti inhaliacinių anestetikų panaudojimo ITS indikacijas, privalumus panaudojimo būdus ir trūkumus.\u0000\u0000Rezultatai. Inhaliacinių anestetikų naudojimas ITS siejamas su trumpesniu ekstubacijos laiku, retesniu delyro pasireiškimu, mažesniu opioidų poreikiu. Šis metodas lemia greitesnį atsigavimą po sedacijos, daro teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Šis sedacijos būdas negali būti taikomas vyresnio amžiaus, terminalinės būklės su dauginiu organų disfunkcijos sindromu ar galvos traumą patyrusiems pacientams. Geriausias naudos bei rizikos santykis gaunamas ilgalaikę sedaciją taikant pacientams su status epilepticus, status asthmaticus, sergantiems kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumu, ūminiu respiracinio distreso sindromu ar priklausomiems nuo opioidų. Inhaliaciniai anestetikai ITS gali būti tiekiami naudojant „Sedaconda“ prietaisą arba MIRUS sistemą. Inhaliacinių anestetikų naudojimas ITS nėra kasdienė praktika, todėl reikia papildomai apmokyti personalą. Toks sedacijos būdas turi ir trūkumų – netinkamai naudojami prietaisai gali teršti aplinkos orą, o patekę į aplinką inhaliaciniai anestetikai yra šiltnamio efektą didinančios dujos. Naudojant inhaliacinius anestetikus, didėja neorganinių fluoridų koncentracija kraujyje, galinti sukelti sunkias nefrogeninio necukrinio diabeto komplikacijas.\u0000\u0000Išvados. Inhaliaciniai anestetikai yra visavertis sedacijos metodas ITS, tinkamas tam tikroms pacientų grupėms. Naudojant inhaliacinius anestetikus sedacijai, reikia atsižvelgti į individualias paciento savybes, įvertinti galimą komplikacijų riziką.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"21 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141411388","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Aktininė keratozė yra dėl saulės spinduliuotės įtakos susidaręs odos pažeidimas, pasireiškiantis šiurkščiomis eriteminėmis plokštelėms. Jų atsiradimui turi įtakos amžius, lytis, odos fototipas, buvusios neoplazmos ligos istorijoje ir dėl darbo veiklos patiriama saulės spinduliuotė. Pacientų, kurių oda pažeista aktininės keratozės, rizika susirgti odos vėžiu didėja iki 5 kartų. Tyrimo tikslas – aprašyti aktininės keratozės klinikinę raišką, diagnostiką ir gydymą. Literatūros paieška atlikta naudojantis Google Scholar ir PubMed duomenų bazėmis. Aktininė keratozė dažniausiai pasireiškia eriteminių makulių, papulių ar plokštelių, pridengtų prilipusiais žvyneliais, pavidalu. Diagnozė nustatoma atliekant klinikinį ir dermatoskopinį odos ištyrimą. Gydymas parenkamas individualus pagal keratozės ypatumus ir paciento savybes, tačiau įtariant plokščialąstelinę karcinomą, rekomenduojama chirurginė ekscizija.
{"title":"AKTININĖ KERATOZĖ: KLINIKINĖ RAIŠKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Kristina Ketlėriūtė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.180","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.180","url":null,"abstract":"Aktininė keratozė yra dėl saulės spinduliuotės įtakos susidaręs odos pažeidimas, pasireiškiantis šiurkščiomis eriteminėmis plokštelėms. Jų atsiradimui turi įtakos amžius, lytis, odos fototipas, buvusios neoplazmos ligos istorijoje ir dėl darbo veiklos patiriama saulės spinduliuotė. Pacientų, kurių oda pažeista aktininės keratozės, rizika susirgti odos vėžiu didėja iki 5 kartų. Tyrimo tikslas – aprašyti aktininės keratozės klinikinę raišką, diagnostiką ir gydymą. Literatūros paieška atlikta naudojantis Google Scholar ir PubMed duomenų bazėmis. Aktininė keratozė dažniausiai pasireiškia eriteminių makulių, papulių ar plokštelių, pridengtų prilipusiais žvyneliais, pavidalu. Diagnozė nustatoma atliekant klinikinį ir dermatoskopinį odos ištyrimą. Gydymas parenkamas individualus pagal keratozės ypatumus ir paciento savybes, tačiau įtariant plokščialąstelinę karcinomą, rekomenduojama chirurginė ekscizija.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"44 4","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141409069","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Rūta Vindžigalskytė, Agnė Baliūnaitė, Gediminas Kiudelis
Tyrimo tikslas. Atlikti literatūros šaltinių analizę apie ūminės stemplės nekrozės (ŪSN) etiopatogenezę, klinikinius požymius, diagnostikos ir gydymo galimybes. Metodai. Remiantis Google Scholar, PubMed ir ClinicalKey duomenų bazių šaltiniais, išanalizuota 16 publikacijų pasirinkta tema. Išvados. ŪSN yra daugiaetiologė liga, kliniškai pasireiškianti kraujavimo iš viršutinio virškinamojo trakto požymiais, skausmu epigastrio srityje, karščiavimu, silpnumu. Pagrindinis diagnostikos metodas yra endoskopinis tyrimas. Gydymas apima intraveninę hidrataciją, antacidinius vaistus, parenterinę mitybą, nil per os principą ir komplikacijų valdymą.
{"title":"ŪMINĖ STEMPLĖS NEKROZĖ: LITERATŪROS IR KLINIKINIŲ ATVEJŲ APŽVALGA","authors":"Rūta Vindžigalskytė, Agnė Baliūnaitė, Gediminas Kiudelis","doi":"10.35988/sm-hs.2024.188","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.188","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Atlikti literatūros šaltinių analizę apie ūminės stemplės nekrozės (ŪSN) etiopatogenezę, klinikinius požymius, diagnostikos ir gydymo galimybes.\u0000\u0000Metodai. Remiantis Google Scholar, PubMed ir ClinicalKey duomenų bazių šaltiniais, išanalizuota 16 publikacijų pasirinkta tema.\u0000\u0000Išvados. ŪSN yra daugiaetiologė liga, kliniškai pasireiškianti kraujavimo iš viršutinio virškinamojo trakto požymiais, skausmu epigastrio srityje, karščiavimu, silpnumu. Pagrindinis diagnostikos metodas yra endoskopinis tyrimas. Gydymas apima intraveninę hidrataciją, antacidinius vaistus, parenterinę mitybą, nil per os principą ir komplikacijų valdymą.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"51 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141399656","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti ir aptarti informaciją apie frontotemporalinės demencijos elgesio sutrikimo varianto klinikinius simptomus. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicininėse duomenų bazėse. Rezultatai parodė, jog frontotemporalinė demencija yra progresuojanti neurodegeneracinė priekinės ir (arba) smilkininės smegenų skilties liga, kurią dažniausiai sukelia smegenų baltymų (pvz., tau, progranulino) mutacijos. Ankstyvieji simptomai pasireiškia netinkamu socialiniu elgesiu, tačiau pacientai paprastai išlieka normalaus intelekto ir orientacijos. Ligai progresuojant, galimi ir motorikos sutrikimai.
{"title":"FRONTOTEMPORALINĖS DEMENCIJOS ELGESIO SUTRIKIMO VARIANTO KLINIKINIAI SIMPTOMAI","authors":"Gintarė Dragūnaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.149","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.149","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti ir aptarti informaciją apie frontotemporalinės demencijos elgesio sutrikimo varianto klinikinius simptomus. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicininėse duomenų bazėse. Rezultatai parodė, jog frontotemporalinė demencija yra progresuojanti neurodegeneracinė priekinės ir (arba) smilkininės smegenų skilties liga, kurią dažniausiai sukelia smegenų baltymų (pvz., tau, progranulino) mutacijos. Ankstyvieji simptomai pasireiškia netinkamu socialiniu elgesiu, tačiau pacientai paprastai išlieka normalaus intelekto ir orientacijos. Ligai progresuojant, galimi ir motorikos sutrikimai.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"19 29","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141393749","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pirminiams aritmijų sindromams (kanalopatijoms) priskiriami ilgo QT, trumpo QT ir Brugada sindromai, katecholaminerginė polimorfinė skilvelinė tachikardija, ankstyvos repoliarizacijos sindromas bei idiopatinis skilvelių virpėjimas. Kanalopatijos yra retos ligos, paveldimos pagal Mendelio dėsnius ir dažniausiai siejamos su genų, koduojančių miokardo jonų kanalus ir šių kanalų reguliacinius baltymus, pokyčiais. Skirtingose miokardo ląstelėse kylančių veikimo potencialų forma skiriasi dėl skirtingos jonų kanalų ekspresijos, kuri užtikrina nuoseklų miokardo sujaudinimo generavimą bei normalų širdies ritmą. Pakitusi jonų kanalų funkcija ar ekspresija gali keisti veikimo potencialo (VP) trukmę, daryti įtaką ląstelių refrakteriškumui bei lemti grįžtamojo miokardo sujaudinimo mechanizmų išsivystymą. Tyrimo tikslas – apžvelgti literatūros šaltiniuose aprašytas įgimtas kanalopatijas ir su jomis siejamus genus.
{"title":"ĮGIMTI ARITMIJŲ SINDROMAI (KANALOPATIJOS): PATOGENEZĖ IR SUSIJUSIOS GENŲ MUTACIJOS","authors":"Elena Daukšaitė, Diana Rinkūnienė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.152","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.152","url":null,"abstract":"Pirminiams aritmijų sindromams (kanalopatijoms) priskiriami ilgo QT, trumpo QT ir Brugada sindromai, katecholaminerginė polimorfinė skilvelinė tachikardija, ankstyvos repoliarizacijos sindromas bei idiopatinis skilvelių virpėjimas. Kanalopatijos yra retos ligos, paveldimos pagal Mendelio dėsnius ir dažniausiai siejamos su genų, koduojančių miokardo jonų kanalus ir šių kanalų reguliacinius baltymus, pokyčiais. Skirtingose miokardo ląstelėse kylančių veikimo potencialų forma skiriasi dėl skirtingos jonų kanalų ekspresijos, kuri užtikrina nuoseklų miokardo sujaudinimo generavimą bei normalų širdies ritmą. Pakitusi jonų kanalų funkcija ar ekspresija gali keisti veikimo potencialo (VP) trukmę, daryti įtaką ląstelių refrakteriškumui bei lemti grįžtamojo miokardo sujaudinimo mechanizmų išsivystymą. Tyrimo tikslas – apžvelgti literatūros šaltiniuose aprašytas įgimtas kanalopatijas ir su jomis siejamus genus.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"15 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141406128","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Greta Malinauskaitė, Gabrielė Samoškaitė, Laimutė Vaidelienė
Kvėpavimo takų infekcijos yra svarbi vaikų sergamumo ir mirtingumo priežastis visame pasaulyje. COVID-19 infekcija vaikams, rečiau nei suaugusiesiems, pasireiškia sunkia ligos forma ir dažniausiai yra asimptominė. SARS-CoV-2 viruso atsiradimas reikšmingai pakeitė kitų virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologiją vaikams. Tyrimo tikslas. Ištirti kitų virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų infekcijų pasireiškimą vaikų populiacijoje COVID-19 pandemijos metu. Tyrimo metodai. Atlikta mokslinės literatūros ir mokslinių tyrimų apžvalga bei analizė ir retrospektyvinė duomenų analizė. Retrospektyvinio tyrimo metu analizuotos vaikų, kurie 2017-2018 ir 2020-2021 m. laikotarpiais kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (LSMU KK) vaikų skubios pagalbos skyrių ar buvo stacionarizuoti į LSMU KK vaikų kliniką dėl kvėpavimo takų infekcinių ligų, ligos istorijos. Tiriamieji atrinkti pagal tarptautinius ligos kodus (TLK-10). Išvados. Užsienio autorių duomenimis, COVID-19 pandemijos metu vaikams rečiau pasireiškė dauguma virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų infekcijų. LSMU KK 2020-2021 m. stebėta statistiškai patikimai mažiau kreipimųsi į skubios pagalbos skyrių dėl gripo ir jo komplikacijų, bronchito ir pneumonijos bei stacionarizavimo atvejų dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų, viršutinių kvėpavimo takų susirgimų, bronchiolito, otito bei pneumonijos.
{"title":"KITŲ VIRUSINIŲ IR BAKTERINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJŲ PASIREIŠKIMAS VAIKŲ POPULIACIJOJE COVID-19 PANDEMIJOS METU","authors":"Greta Malinauskaitė, Gabrielė Samoškaitė, Laimutė Vaidelienė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.173","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.173","url":null,"abstract":"Kvėpavimo takų infekcijos yra svarbi vaikų sergamumo ir mirtingumo priežastis visame pasaulyje. COVID-19 infekcija vaikams, rečiau nei suaugusiesiems, pasireiškia sunkia ligos forma ir dažniausiai yra asimptominė. SARS-CoV-2 viruso atsiradimas reikšmingai pakeitė kitų virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologiją vaikams.\u0000\u0000Tyrimo tikslas. Ištirti kitų virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų infekcijų pasireiškimą vaikų populiacijoje COVID-19 pandemijos metu.\u0000\u0000Tyrimo metodai. Atlikta mokslinės literatūros ir mokslinių tyrimų apžvalga bei analizė ir retrospektyvinė duomenų analizė. Retrospektyvinio tyrimo metu analizuotos vaikų, kurie 2017-2018 ir 2020-2021 m. laikotarpiais kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (LSMU KK) vaikų skubios pagalbos skyrių ar buvo stacionarizuoti į LSMU KK vaikų kliniką dėl kvėpavimo takų infekcinių ligų, ligos istorijos. Tiriamieji atrinkti pagal tarptautinius ligos kodus (TLK-10).\u0000\u0000Išvados. Užsienio autorių duomenimis, COVID-19 pandemijos metu vaikams rečiau pasireiškė dauguma virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų infekcijų. LSMU KK 2020-2021 m. stebėta statistiškai patikimai mažiau kreipimųsi į skubios pagalbos skyrių dėl gripo ir jo komplikacijų, bronchito ir pneumonijos bei stacionarizavimo atvejų dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų, viršutinių kvėpavimo takų susirgimų, bronchiolito, otito bei pneumonijos.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"36 2","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141410150","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：