Nagrinėjami kūrybos ekonomikos fenomeno – Kūrybinio centro organizacinio identiteto koncepcija, jos strateginio valdymo ir komunikaciniai aspektai. Kūrybinio centro identiteto paradigmos yra lyginamos su organizacinio identiteto teorija. Kurybinio centro identitetas yra itin svarbus veiksnys tiek centro, tiek visos valstybes ekonominei pletrai. Remiantis metodologiskai pagrindžiamu modeliu, konstruojamos Kūrybinio centro identiteto prielaidos, pateikiama jų pavyzdžių. Nagrinėjamos kolektyvinio organizacinio identiteto virsmo Kūrybinio centro identitetu prielaidos, taip pat pateikiamos Kūrybinio centro heterogeninio organizacinio identiteto virsmo homogeniniu, tampanciu regiono ar salies identitetu, prielaidos ir pavyzdžiai.
{"title":"KŪRYBINIŲ CENTRŲ IDENTITETAS: STRATEGINIO VALDYMO IR KOMUNIKACINIAI ASPEKTAI","authors":"Ramojus Reimeris","doi":"10.3846/CPC.2012.07","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/CPC.2012.07","url":null,"abstract":"Nagrinėjami kūrybos ekonomikos fenomeno – Kūrybinio centro organizacinio identiteto koncepcija, jos strateginio valdymo ir komunikaciniai aspektai. Kūrybinio centro identiteto paradigmos yra lyginamos su organizacinio identiteto teorija. Kurybinio centro identitetas yra itin svarbus veiksnys tiek centro, tiek visos valstybes ekonominei pletrai. Remiantis metodologiskai pagrindžiamu modeliu, konstruojamos Kūrybinio centro identiteto prielaidos, pateikiama jų pavyzdžių. Nagrinėjamos kolektyvinio organizacinio identiteto virsmo Kūrybinio centro identitetu prielaidos, taip pat pateikiamos Kūrybinio centro heterogeninio organizacinio identiteto virsmo homogeniniu, tampanciu regiono ar salies identitetu, prielaidos ir pavyzdžiai.","PeriodicalId":53267,"journal":{"name":"Santalka Filosofija Komunikacija","volume":"28 1","pages":"61-69"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2012-04-02","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"73204541","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje keliamas klausimas, ar komunikacijos ir informacijos mokslai laikytini socialiniu mokslu. Analizuojami du atsakymai į sį klausimą. Pirmasis tvirtina, jog komunikacijos ir informacijos problematika pranoksta konkrecios mokslo sakos ribas, todėl ją tiriancius mokslus derėtų laikyti metamokslu, tirianciu ir struktūruojanciu žmogiskąjį žinojimą. Antrasis populiaresnis atsakymas teigia, jog komunikacijos mokslai yra socialinių mokslų dalis, besiremianti interpretaciniu požiūriu į socialine tikrove. Straipsnyje rekonstruojamos sio požiūrio teorinės, filosofinės ir metodologinės prielaidos.
{"title":"Status of Communication Perspective in Social Sciences","authors":"K. Kirtiklis","doi":"10.3846/CPC.2012.06","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/CPC.2012.06","url":null,"abstract":"Straipsnyje keliamas klausimas, ar komunikacijos ir informacijos mokslai laikytini socialiniu mokslu. Analizuojami du atsakymai į sį klausimą. Pirmasis tvirtina, jog komunikacijos ir informacijos problematika pranoksta konkrecios mokslo sakos ribas, todėl ją tiriancius mokslus derėtų laikyti metamokslu, tirianciu ir struktūruojanciu žmogiskąjį žinojimą. Antrasis populiaresnis atsakymas teigia, jog komunikacijos mokslai yra socialinių mokslų dalis, besiremianti interpretaciniu požiūriu į socialine tikrove. Straipsnyje rekonstruojamos sio požiūrio teorinės, filosofinės ir metodologinės prielaidos.","PeriodicalId":53267,"journal":{"name":"Santalka Filosofija Komunikacija","volume":"197 1","pages":"50-60"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2012-04-02","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"83125783","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje nagrinėjamas narkotinių medžiagų vartojimo problemos pateikimas Lietuvos interneto žiniask- laidoje. Argumentuojama remiantis Stenlio Coheno moralinės panikos ir JockoYoungo deviacijos amplifikacijos teorijomis, aiskinanciomis žiniasklaidos poveikį visuomenės reakcijai į deviaciją. Britų kriminologai S. Cohenas ir J. Youngas sukūrė teorinį modelį, paaiskinantį, kaip žiniasklaida, manipuliuodama informacija apie narkotinių medžiagų vartojimo keliamą pavojų, sustiprina deviaciją. Atlikus naujienų portalo delfi.lt skaitytojų komentarų kokybine turinio analize, nustatyti du moralinės panikos dėl narkotikų požymiai: narkotinių medžiagų vartotojai vaizduojami kaip nevidonai , o narkotinių medžiagų vartojimo problema – kaip nesustabdomai plintanti liga.
{"title":"Moral Panic about Drugs in the News Portal delfi.lt","authors":"Daumantas Stumbrys","doi":"10.3846/CPC.2012.08","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/CPC.2012.08","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjamas narkotinių medžiagų vartojimo problemos pateikimas Lietuvos interneto žiniask- laidoje. Argumentuojama remiantis Stenlio Coheno moralinės panikos ir JockoYoungo deviacijos amplifikacijos teorijomis, aiskinanciomis žiniasklaidos poveikį visuomenės reakcijai į deviaciją. Britų kriminologai S. Cohenas ir J. Youngas sukūrė teorinį modelį, paaiskinantį, kaip žiniasklaida, manipuliuodama informacija apie narkotinių medžiagų vartojimo keliamą pavojų, sustiprina deviaciją. Atlikus naujienų portalo delfi.lt skaitytojų komentarų kokybine turinio analize, nustatyti du moralinės panikos dėl narkotikų požymiai: narkotinių medžiagų vartotojai vaizduojami kaip nevidonai , o narkotinių medžiagų vartojimo problema – kaip nesustabdomai plintanti liga.","PeriodicalId":53267,"journal":{"name":"Santalka Filosofija Komunikacija","volume":"5 1","pages":"70-77"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2012-04-02","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"80123681","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnis skirtas britų filosofo Jeremy’o Benthamo Panoptikumo projekto teorinių pagrindų analizei ir interpretacijai. Siekiant istirti sio projekto kilme ir tikslus, pirmoje straipsnio dalyje susitelkiama ties jo autoriaus, kaip utilitarizmo etinės doktrinos propaguotojo, socialine pozicija. Teigiama, kad panoptikumas, kaip universali socialinė institucija, yra neatsiejamas nuo utilitarizmo principų, sudarancių jo atsiradimo pagrindą. Antroje straipsnio dalyje aptariami svarbiausi utilitarizmo principais grindžiamos visuomenės komunikaciniai aspektai, komunikaciją suprantant kaip socialine sąveiką ir socialinius veiksmus. Panoptikumo projektas traktuojamas kaip priemonė pasiekti ir užtikrinti sėkmingą visuomenės narių komunikaciją, isryskinant ne tik stipriąsias, bet ir silpnąsias jo puses. Trecioje straipsnio dalyje iskeliamas esminis sio tyrimo klausimas – ar sis projektas atliepia, ar priestarauja utilitarizmo principams? Komunikaciniu aspektu pateikiamas dvejopas sio panoptikumo projekto vertinimas. Viena vertus, sis socialinės institucijos modelis pasmerkia potencialius jos narius nekomunikacijai ir dezinformacijai. Kita vertus, XVIII a. fizinių bausmių klestėjimo epochos sąlygomis iskyla kaip pažangi ir humaniskumą aukstinanti idėja.
{"title":"Panopticon in a Society Based on the Principles of Utilitarianism: The Aspects of Communication","authors":"Jovilė Barevičiūtė","doi":"10.3846/CPC.2012.04","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/CPC.2012.04","url":null,"abstract":"Straipsnis skirtas britų filosofo Jeremy’o Benthamo Panoptikumo projekto teorinių pagrindų analizei ir interpretacijai. Siekiant istirti sio projekto kilme ir tikslus, pirmoje straipsnio dalyje susitelkiama ties jo autoriaus, kaip utilitarizmo etinės doktrinos propaguotojo, socialine pozicija. Teigiama, kad panoptikumas, kaip universali socialinė institucija, yra neatsiejamas nuo utilitarizmo principų, sudarancių jo atsiradimo pagrindą. Antroje straipsnio dalyje aptariami svarbiausi utilitarizmo principais grindžiamos visuomenės komunikaciniai aspektai, komunikaciją suprantant kaip socialine sąveiką ir socialinius veiksmus. Panoptikumo projektas traktuojamas kaip priemonė pasiekti ir užtikrinti sėkmingą visuomenės narių komunikaciją, isryskinant ne tik stipriąsias, bet ir silpnąsias jo puses. Trecioje straipsnio dalyje iskeliamas esminis sio tyrimo klausimas – ar sis projektas atliepia, ar priestarauja utilitarizmo principams? Komunikaciniu aspektu pateikiamas dvejopas sio panoptikumo projekto vertinimas. Viena vertus, sis socialinės institucijos modelis pasmerkia potencialius jos narius nekomunikacijai ir dezinformacijai. Kita vertus, XVIII a. fizinių bausmių klestėjimo epochos sąlygomis iskyla kaip pažangi ir humaniskumą aukstinanti idėja.","PeriodicalId":53267,"journal":{"name":"Santalka Filosofija Komunikacija","volume":"9 1","pages":"32-39"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2012-04-02","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"86224145","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje atskleidžiamos pramogų fenomeno tapsmo kultūrinės ir socialinės aplinkybės senovės Graikijoje ir Romoje bei valdanciųjų požiūris į jas. Parodoma, kad pramogų atsiradimas glaudžiai susijes su dievų kulto garbinimu. Romėnai, būdami didesni materialistai ir pragmatikai, dvasinėms pramogoms skyrė kur kas mažiau dėmesio nei graikai, puoselėje draminius vaidinimus. Graikijoje valdantieji pramogose pirmiausia įžvelgė jų relaksacine, auklėjamąją, įtampą visuomenėje mažinancią ir solidarumą skatinancią funkciją, todėl negailėjo lėsų remdami tokius reginius, taciau į jų praktinį organizavimą nesikiso. Romėnams labiau rūpėjo kasdieninis gyvenimas, jo teikiami kūno malonumai. Todėl ir pramoginiuose renginiuose – žaidimuose vyravo sportinio rungtyniavimo ir lenktyniavimo dvasia, itin issiskyrė gladiatorių kovos, kurios, nors ir pasižymėjo krauju ir žiaurumu, bet labiausiai kaitino žiūrovų, kurių didžiąją dalį sudarė plebsas, aistras. Romoje valdantieji pramogas suvokė kaip efektyvią priemone, siekiant politinių tikslų, ypac pelnant liaudies palaikymą įvairiuose rinkimuose. Ilgainiui tai tapo tradicija. Mūsų laikais – sudėtine politinės rinkodaros dalimi.
{"title":"Entertainment in View of Politicians in Ancient Greece and Rome","authors":"V. Pruskus, Elena Kocai","doi":"10.3846/CPC.2012.01","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/CPC.2012.01","url":null,"abstract":"Straipsnyje atskleidžiamos pramogų fenomeno tapsmo kultūrinės ir socialinės aplinkybės senovės Graikijoje ir Romoje bei valdanciųjų požiūris į jas. Parodoma, kad pramogų atsiradimas glaudžiai susijes su dievų kulto garbinimu. Romėnai, būdami didesni materialistai ir pragmatikai, dvasinėms pramogoms skyrė kur kas mažiau dėmesio nei graikai, puoselėje draminius vaidinimus. Graikijoje valdantieji pramogose pirmiausia įžvelgė jų relaksacine, auklėjamąją, įtampą visuomenėje mažinancią ir solidarumą skatinancią funkciją, todėl negailėjo lėsų remdami tokius reginius, taciau į jų praktinį organizavimą nesikiso. Romėnams labiau rūpėjo kasdieninis gyvenimas, jo teikiami kūno malonumai. Todėl ir pramoginiuose renginiuose – žaidimuose vyravo sportinio rungtyniavimo ir lenktyniavimo dvasia, itin issiskyrė gladiatorių kovos, kurios, nors ir pasižymėjo krauju ir žiaurumu, bet labiausiai kaitino žiūrovų, kurių didžiąją dalį sudarė plebsas, aistras. Romoje valdantieji pramogas suvokė kaip efektyvią priemone, siekiant politinių tikslų, ypac pelnant liaudies palaikymą įvairiuose rinkimuose. Ilgainiui tai tapo tradicija. Mūsų laikais – sudėtine politinės rinkodaros dalimi.","PeriodicalId":53267,"journal":{"name":"Santalka Filosofija Komunikacija","volume":"34 1","pages":"6-14"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2012-04-02","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"83997902","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnyje analizuojami tradiciniai kinų rasmenys, aptariama jų istorinė raida bei transformacijos, isryskinami estetiniai ir komunikaciniai kinų rasmenų aspektai. Pateikiamos ir lyginamos mitologinės bei istorinės kinų rasmenų atsiradimo versijos, aptariama kinų rasmenų etimologija, isryskinami piktogramų, ideogramų, sudėtinių, semantinių-fonetinių bei atsitiktinių ženklų savitumai. Nagrinėjant istorine kinų rasmenų raidą bei estetines transformacijas, apžvelgiami seniausių piktogramų molyje ir ant vėžlių kiautų, bronzos, dekoratyvinio raižybos (antspaudų), valdininkų (kanceliarinio), taisyklingojo (standartinio) rastų savitumai, isryskinami spontaniskų tekancio ir žolės rastų unikalumas, estetiniai ir komunikaciniai aspektai. Apžvelgdama ir analizuodama skirtingus kaligrafijos stilius, autorė konstatuoja, kad per kinų rasmenis vykstanti komunikacija turi daug stipresnį vizualinį pamatą negu vykstanti per fonetinį rastą.
{"title":"Development and Transformations of Chinese Characters (Aesthetic and Communication Aspects)","authors":"Agnieška Juzefovič","doi":"10.3846/CPC.2012.03","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/CPC.2012.03","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojami tradiciniai kinų rasmenys, aptariama jų istorinė raida bei transformacijos, isryskinami estetiniai ir komunikaciniai kinų rasmenų aspektai. Pateikiamos ir lyginamos mitologinės bei istorinės kinų rasmenų atsiradimo versijos, aptariama kinų rasmenų etimologija, isryskinami piktogramų, ideogramų, sudėtinių, semantinių-fonetinių bei atsitiktinių ženklų savitumai. Nagrinėjant istorine kinų rasmenų raidą bei estetines transformacijas, apžvelgiami seniausių piktogramų molyje ir ant vėžlių kiautų, bronzos, dekoratyvinio raižybos (antspaudų), valdininkų (kanceliarinio), taisyklingojo (standartinio) rastų savitumai, isryskinami spontaniskų tekancio ir žolės rastų unikalumas, estetiniai ir komunikaciniai aspektai. Apžvelgdama ir analizuodama skirtingus kaligrafijos stilius, autorė konstatuoja, kad per kinų rasmenis vykstanti komunikacija turi daug stipresnį vizualinį pamatą negu vykstanti per fonetinį rastą.","PeriodicalId":53267,"journal":{"name":"Santalka Filosofija Komunikacija","volume":"14 1","pages":"21-31"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2012-04-02","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"88475116","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
“Instructions For Military Vehicles Chauffeurs” released in 1919 must be entertaining for both – transport professionals willing to get acquainted with traffic regulations and linguists of the time and linguists analyzing the evolution of transportation terminology, as well as everyone interested in automobilism and the historical aspects of this period. The article discusses the transport terms, as well as other (mainly chemistry and physics) terms, colloquial words associated with car maintenance, traffic safety and likewise. Also, the article examines how the terms meet today’s vocabulary, word formation, morphology rules. A number of reviewed publication terms with time periods have been dropped. Now the quotation sources of terms in use are presented on literature list. Usage of grammatical cases, prepositions and postpositions is being analyzed. There is an authentic language of “Instructions for Military Vehicles Chauffeurs” introduced in the work. Volume of the publication is 59 p.
{"title":"Language in Publication „Instructions for Military Vehicles Chauffeurs” (1919)","authors":"Angelika Petrėtienė, Robertas Tomaševskis","doi":"10.3846/CPE.2011.18","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/CPE.2011.18","url":null,"abstract":"“Instructions For Military Vehicles Chauffeurs” released in 1919 must be entertaining for both – transport professionals willing to get acquainted with traffic regulations and linguists of the time and linguists analyzing the evolution of transportation terminology, as well as everyone interested in automobilism and the historical aspects of this period. The article discusses the transport terms, as well as other (mainly chemistry and physics) terms, colloquial words associated with car maintenance, traffic safety and likewise. Also, the article examines how the terms meet today’s vocabulary, word formation, morphology rules. A number of reviewed publication terms with time periods have been dropped. Now the quotation sources of terms in use are presented on literature list. Usage of grammatical cases, prepositions and postpositions is being analyzed. There is an authentic language of “Instructions for Military Vehicles Chauffeurs” introduced in the work. Volume of the publication is 59 p.","PeriodicalId":53267,"journal":{"name":"Santalka Filosofija Komunikacija","volume":"4 1","pages":"168-180"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2011-12-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"82972296","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
R. Brunevičiūtė, Nijolė Večkienė, J. Bogdanova, Antanas Pikčiūnas
This article presents the results of the fourth stage of the longitudinal research performed at Kaunas University of Medicine (since 2010 – Lithuanian University of Health Sciences) and Vytautas Magnus University. The main goal of the research was to investigate educational possibilities and preconditions for the development of the education of professional intercultural communication for students in the education programs of medicine and social work. Previous stages of the study revealed the peculiarities of intercultural/interdisciplinary teamwork, and educational premises for professional education of the team members. The fourth stage of the study is focused on the analysis of the practical activity of the interdisciplinary (intercultural) team, striving to improve health specialists’ and social workers’ interdisciplinary collaboration competence.
{"title":"Practical Preconditions for the Development of the Interdisciplinary Collaboration Competence in Healthcare","authors":"R. Brunevičiūtė, Nijolė Večkienė, J. Bogdanova, Antanas Pikčiūnas","doi":"10.3846/CPE.2011.14","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/CPE.2011.14","url":null,"abstract":"This article presents the results of the fourth stage of the longitudinal research performed at Kaunas University of Medicine (since 2010 – Lithuanian University of Health Sciences) and Vytautas Magnus University. The main goal of the research was to investigate educational possibilities and preconditions for the development of the education of professional intercultural communication for students in the education programs of medicine and social work. Previous stages of the study revealed the peculiarities of intercultural/interdisciplinary teamwork, and educational premises for professional education of the team members. The fourth stage of the study is focused on the analysis of the practical activity of the interdisciplinary (intercultural) team, striving to improve health specialists’ and social workers’ interdisciplinary collaboration competence.","PeriodicalId":53267,"journal":{"name":"Santalka Filosofija Komunikacija","volume":"20 1","pages":"132-140"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2011-12-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"88435962","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Straipsnio tikslas – isanalizuoti teisės anglų kalbos gramatikos (ypatingą dėmesį skiriant sintaksei) bei kai kurias leksikos ypatybes, kuriomis siekiama teksto tikslumo ir objektyvumo, taip pat aptarti, kaip sios ypatybės veikia teksto aiskumą. Straipsnyje nagrinėjamos ES, JK ir JAV įstatymų galios aktų ir sutarcių istraukos. Istirta medžiaga rodo, kad teisės anglų kalbos tekstams būdingi ilgi, pasižymintys neįprasta žodžių tvarka sudėtiniai sujungiamieji ir prijungiamieji sakiniai, pasyvo ir nominalizacijos konstrukcijos, specifinė įvardžių vartosena, ypatingi sinonimų junginiai ir kt. Sios priemonės padeda siekti tikslumo ir objektyvumo tekste, taciau neretai padaro jį itin sudėtingą ir sunkiai suprantamą. Teisės anglų kalba savo formalumu labai tolima nuo kasdienės anglų kalbos, todėl dažnai kritikuojama. Vis daugiau teisės tekstų autorių ir skaitytojų ragina ją paprastinti, taciau teisės anglų kalba turi gilias tradicijas ir jos vartosenos pokyciai vyksta lėtai. Norint suprasti ir taisyklingai vartoti teisės anglų kalbą, būtina žinoti jai būdingas gramatines ir leksines stiliaus ypatybes.
{"title":"Clarity Versus Accuracy and Objectivity in Written Legal English","authors":"Violeta Janulevičienė, Sigita Rackevičienė","doi":"10.3846/CPE.2011.15","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/CPE.2011.15","url":null,"abstract":"Straipsnio tikslas – isanalizuoti teisės anglų kalbos gramatikos (ypatingą dėmesį skiriant sintaksei) bei kai kurias leksikos ypatybes, kuriomis siekiama teksto tikslumo ir objektyvumo, taip pat aptarti, kaip sios ypatybės veikia teksto aiskumą. Straipsnyje nagrinėjamos ES, JK ir JAV įstatymų galios aktų ir sutarcių istraukos. Istirta medžiaga rodo, kad teisės anglų kalbos tekstams būdingi ilgi, pasižymintys neįprasta žodžių tvarka sudėtiniai sujungiamieji ir prijungiamieji sakiniai, pasyvo ir nominalizacijos konstrukcijos, specifinė įvardžių vartosena, ypatingi sinonimų junginiai ir kt. Sios priemonės padeda siekti tikslumo ir objektyvumo tekste, taciau neretai padaro jį itin sudėtingą ir sunkiai suprantamą. Teisės anglų kalba savo formalumu labai tolima nuo kasdienės anglų kalbos, todėl dažnai kritikuojama. Vis daugiau teisės tekstų autorių ir skaitytojų ragina ją paprastinti, taciau teisės anglų kalba turi gilias tradicijas ir jos vartosenos pokyciai vyksta lėtai. Norint suprasti ir taisyklingai vartoti teisės anglų kalbą, būtina žinoti jai būdingas gramatines ir leksines stiliaus ypatybes.","PeriodicalId":53267,"journal":{"name":"Santalka Filosofija Komunikacija","volume":"19 1","pages":"141-149"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2011-12-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"81365361","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Bolonijos proceso aukstajam mokslui keliami issūkiai gali būti įgyvendinami tik sudarius sąlygas mokytis kalbų ir tarpkultūrinei kompetencijai įgyti. Nors aukstojo mokslo institucijos Lietuvoje nevienareiksmiskai supranta aukstosios mokyklos vaidmenį tobulinant studentų kalbines ir tarpkultūrines kompetencijas, taciau tam tikra institucijos politika kalbų mokymo ir mokymosi atžvilgiu aukstajame moksle neisvengiamai egzistuoja, nors ne visada apibrėžta normatyviniais dokumentais. Tyrimo tikslas – apibendrinti kalbų politikos kūrimą aukstojo mokslo institucijoje, remiantis Europos aukstojo mokslo institucijų kalbų politikos kūrimo praktika. Tyrime taikoma Europos Komisijos finansuojamų Mokymosi visą gyvenimą programos projektų ENLU (Europinis pirmos pakopos studentų kalbų mokymosi skatinimo tinklas) ir MOLAN (Tinklas keitimuisi informacija apie gerąją praktiką keliant kalbų mokymosi motyvaciją) tyrimų rezultatų lyginamoji ir turinio analizė, aprasomoji statistika ir Vytauto Didžiojo universiteto kalbų mokymo organizavimo praktikos analizė, kuriant prielaidas institucinei kalbų mokymosi politikai formuoti.
{"title":"Developing Institutional Language Policy","authors":"N. Mačianskienė","doi":"10.3846/CPE.2011.17","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/CPE.2011.17","url":null,"abstract":"Bolonijos proceso aukstajam mokslui keliami issūkiai gali būti įgyvendinami tik sudarius sąlygas mokytis kalbų ir tarpkultūrinei kompetencijai įgyti. Nors aukstojo mokslo institucijos Lietuvoje nevienareiksmiskai supranta aukstosios mokyklos vaidmenį tobulinant studentų kalbines ir tarpkultūrines kompetencijas, taciau tam tikra institucijos politika kalbų mokymo ir mokymosi atžvilgiu aukstajame moksle neisvengiamai egzistuoja, nors ne visada apibrėžta normatyviniais dokumentais. Tyrimo tikslas – apibendrinti kalbų politikos kūrimą aukstojo mokslo institucijoje, remiantis Europos aukstojo mokslo institucijų kalbų politikos kūrimo praktika. Tyrime taikoma Europos Komisijos finansuojamų Mokymosi visą gyvenimą programos projektų ENLU (Europinis pirmos pakopos studentų kalbų mokymosi skatinimo tinklas) ir MOLAN (Tinklas keitimuisi informacija apie gerąją praktiką keliant kalbų mokymosi motyvaciją) tyrimų rezultatų lyginamoji ir turinio analizė, aprasomoji statistika ir Vytauto Didžiojo universiteto kalbų mokymo organizavimo praktikos analizė, kuriant prielaidas institucinei kalbų mokymosi politikai formuoti.","PeriodicalId":53267,"journal":{"name":"Santalka Filosofija Komunikacija","volume":"80 1","pages":"158-167"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2011-12-19","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"85816631","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
京公网安备 11010802042870号
京ICP备2023020795号-1
扫码关注我们
求助内容：
应助结果提醒方式：